Mėnesio augalas

Vasario mėnesio augalas

Ceanotas (Ceanothus) gentis

Šunobelinių (Rhamnaceae) šeima

 

Ceanotai yra vasaržaliai arba visžaliai krūmai (0,5–3 metrų aukščio), rečiau nedideli medžiai (Ceanothus arboreus ir C. thyrsiflorus iki 6–7 metrų aukščio).

Mūsų botanikos sode eksponuojamas Ceanothus ‘Southmead’ yra vasaržalis augalas. Gentyje yra apie 55 rūšys, paplitusios Šiaurės Amerikoje (daugiausiai Kalifornijoje) ir Meksikoje. Ceanotai yra azotą fiksuojantys augalai, dažnai vadinami Kalifornijos alyvinėmis gėlėmis (angl. Californian lilac). Šios genties augalai yra plačiai paplitę ir gali augti tiek sausringuose saulėtuose šlaituose, tiek atvirose miško aikštelėse, tiek lygumose, tiek aukštikalnėse (iki 2 700 m virš jūros lygio). Ceanothus velutinus yra labiausiai paplitusi ceanotų genties rūšis, dažnai sutinkama visoje Šiaurės Amerikoje.

Ceanotų žiedai gali būti balti, žalsvai balti, mėlyni, tamsiai purpuriniai mėlyni, šviesiai purpuriniai ar rožiniai. Šie žiedai dvilyčiai, smulkiuose skėčiuose, sutelktuose stambiuose šluoteliškuose žiedynuose, puošnūs, kvapnūs. Kai kurių ceanotų rūšių žiedų kvapas yra ypač intensyvus, primenantis uždaroje patalpoje verdamo medaus kvapą.

Paprastai ceanotų lapai užauga maži (dažniausiai apie 1–5 cm ilgio).  Rudenį susiformuoja sausos trijų skilčių riešutėlių pavidalo sėklų kapsulės. Sėklos gali išlikti dirvožemyje „miegodamos“ ilgus metus ir sudygti po gaisro (ceanotų išlikimas miškuose priklauso nuo cikliškai pasikartojančių gaisrų, kuomet yra sužadinamos sėklos dirvožemyje).

Gamtoje ceanotai yra neatsiejama elnių maisto raciono dalis, dygliakiaulės ir putpelės taip pat maitinasi jaunais ceanotų stiebeliais bei sėklomis. Ceanoto lapuose yra daug šiems gyvūnams reikalingų baltymų, taip pat lapuose bei stiebuose yra daug kalcio. Indėnai naudodavo sudžiovintus ceanoto lapus arbatai, taip pat pindavo krepšius iš šio augalo šakelių.

Ceanotai dauginami sėklomis: būtina jų skarifikacija (mechaninis sėklos luobelės praardymas) bei stratifikacija (sėklų paruošimas daiginimui, laikant jas tam tikrą laikotarpį žemoje temperatūroje).

Išvesta daug ceanotų veislių. Kai kurios yra gavusios Karališkosios sodininkystės asociacijos apdovanojimą už sodo nuopelnus (Award for Garden Merit):  ‘Anchor Bay’,  ‘Blue mound’,  ‘Burkwoodii’,  ‘Cascade’, ‘Concha’, ‘Dark Star’, ‘Diamond Heights’, ‘Gloire de Versailles’, ‘Puget Blue’, ‘Ray Hartman’, ‘Snow Flurry’ ir ‘Topaze’.

Lietuvoje lauko sąlygomis auginama dažniausiai viena rūšis – amerikinis ceanotas (Ceanothus americanus L.). Šio ceanoto natūraliose augavietėse vyrauja 4–8 klimato atšiaurumo zona. Amerikinis ceanotas – vasaržalis, apie 1 metro aukščio krūmas, rausvai rudomis, virbiškomis, nedygliuotomis šakelėmis. Žydi sulapojęs pirmoje vasaros pusėje, gana ilgai. Žiedai balti, susitelkę į šluotelinius 3–5 cm žiedynus. Šviesomėgis, nereiklus dirvožemio derlingumui ir drėgnumui, tik nemėgsta rūgščių, drėgnų ir užmirkstančių dirvožemių.

Informaciją paruošė dr. A. Malakauskienė