Vaistiniai augalai

VAISTINIŲ, PRIESKONINIŲ, MEDINGŲJŲ AUGALŲ IR APYNIŲ KOLEKCIJŲ REIKŠMĖ IR MISIJA

 Vaistinių, prieskoninių (aromatinių), medingųjų augalų bei apynių introdukcijos tyrimų centras Baltijos šalių regione;

Vaistinių, prieskoninių (aromatinių), medingųjų augalų bei apynių Nacionalinių genetinių išteklių sudedamoji dalis ir jų įvairovės ex situ tyrimų bazė Lietuvoje;

Augalai šiose kolekcijose yra tyrimų objektas bei studijų bazė įvairių Lietuvos ir tarptautinių institucijų mokslininkams, doktorantams ir studentams;

Vykdomos tarptautinės studijos pagal ERASMUS programą tiriant Vaistinių (aromatinių) augalų introdukcija, jų įvairovė ir vaistinės augalinės žaliavos biologiškai veikiųjų junginių kokybę ir kiekybę;

Mokslo žinių sklaida vaistažolininkystės plėtrai Lietuvoje, jos mokslinio pagrindimo aiškinimas visuomenei, kuriant ilgalaikius (monitoringas) vaistinių augalų auginimo bandymus įvairiuose Lietuvos regionuose;

Vaistinių, prieskoninių (aromatinių), medingųjų augalų bei apynių sėklų mainai vykdomi su kitais (daugiau kaip 300) pasaulio botanikos sodų.

Vaistinių, prieskoninių (aromatinių), medingųjų augalų bei apynių kolekcijos nuo 1924 m. ir dabar buvo ir yra sudedamoji mokslinio ir edukacinio darbo objektas ir sudedamoji dalis.

Vaistinių augalų kolekcijoje augalai suskirstyti farmakognostiniu principu pagal biologiškai veikliuosius junginius: alkaloidus, glikozidus, polifenolius, eterinius aliejus, polisacharidus, vitaminus ir kitas biologiškai veikliąsias medžiagas. Jose auginamos 470 augalų rūšys.

Prieskoninių, medingųjų augalų kolekcijoje augalai sugrupuoti pagal Adolfo Englerio sistemą. Joje auginama 156 augalų rūšių.

Be to – 26 rūšys retosios ir nykstančios Lietuvoje, įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą.

Paprastojo apynio kolekcijoje auginama 30 veislių, vienas hibridas ir 18 kolekcinių pavyzdžių iš natūralių augaviečių.

Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektorius

 

Vaistinių, prieskoninių, medingųjų augalų ir apynių kolekcijų kūrimo principai ir mokslinių tyrimų raida (1924–2015 ir dabar).

Problema: augalų introdukcija.

Vaistinių augalų introdukcija ir aklimatizacija pradėta 1924 m. Kauno botanikos sode prof. Kazimiero Grybausko įsteigto Vaistinių augalų skyriaus kuriamose kolekcijose. Svarbiausi uždaviniai tebėra reikšmingi iki šiol: augalų iš įvairių geografinių regionų introdukcija ir aklimatizacija, atrenkant perspektyvias vaistinių, prieskoninių augalų rūšis bei apynių veisles auginimui Lietuvoje; jų genetinių išteklių įvertinimas ir išsaugojimo strategijos kūrimas; biologinės įvairovės plėtimas; mokslinių rekomendacijų vaistinių augalų augintojams parengimas ir vaistažolininkystės mokslo koncepcijos pagrindimas. Vaistinių augalų kolekcijos visuomet buvo ir esti sudedamoji mokslo tiriamojo darbo dalis ir objektas.

 

Vaistinių, prieskoninių, medingųjų augalų ir apynių kolekcijų kūrimo ir augalų tyrinėjimų kryptys atskirais laikotarpiais.

 

1924–1949 m. – pirmojo laikotarpio mokslinis vadovas profesorius Dr. Kazimieras Grybauskas.

Tyrinėjimų kryptis – vaistinių ir techninių augalų introdukcija.

Vaistinių augalų skyriaus kolekcijose buvo introdukuotos 224 vaistinių augalų rūšys: 187 rūšys – introdukuotos, 37 – vietinės floros, iš jų 77 perspektyvios vaistinių augalų rūšys. Jų duomenų apibendrinimas iki rekomendacijų, bet buvo populiarinamos žinios apie vaistinius augalus periodinėje spaudoje bei įvairiuose leidiniuose. 54-iuose „Farmacijos žinių“ numeriuose aprašytos 46 vaistinių augalų rūšys ir iš viso tuo laikotarpiu atspausdinta 230 straipsnių, išleista 17 leidinių.

Greta mokslinės veiklos buvo vykdomi mokslo tyrimai.

 

1949–1984 m. – antrojo laikotarpio moksliniai vadovai: dr. Stanislovas Gudanavičius ir dr. Algimantas Morkūnas.

Tyrinėjimų kryptis – vaistinių, techninių, aliejinių bei rauginių ir maistinių augalų introdukcija. Vaistiniai augalai kolekcijoje sugrupuoti farmakognostiniu principu pagal biologiškai veikliuosius junginius. 1979–1981 m. sudaryta retųjų daržovių, prieskoninių ir medingųjų augalų kolekcija pagal A. Englerio augalų klasifikacijos sistemą. Šioje kolekcijoje augalai pagal taikomumą suskirstyti į tris grupes: retosios daržovės, prieskoniniai ir medingieji augalai.

Tirti Brassicaceae Burnett (Cruciferae Juss.) šeimos techniniai (aliejiniai) augalai plačiai naudojami maisto pramonėje, nustatytas 9 rūšių augalų sėklų derlius, jų riebalinio aliejaus kokybė bei kiekybė. Šio laikotarpio vaistinių ir techninių augalų introdukcijos tyrimų duomenys apibendrinti leidiniuose; „Apynių auginimas“ (1950), „Naujieji aliejiniai augalai“ (1957), „Nuodingieji augalai“ (1967), „Vaistiniai augalai (Katalogas)“ (1976), „Prieskoniniai augalai“ (1985).

 

1984–2000 m. – trečiojo laikotarpio moksliniai vadovai vadovė dr. Ona Gražina Juknevičienė.

Tyrinėjimų kryptis –„Rūšies ir fitocenozių funkcionavimo bei produktyvumo dėsningumai ir racionalus jų panaudojimas pašarų bazės pagerinimui“, „Naudingų augalų rūšių paplitimas, ekologiniai ir fitocenologiniai ypatumai, jų introdukcija ir sukultūrinimas“, „Svarbesnių laukinių naudingų augalų rūšių paplitimo biologinių ir ekologinių ypatybių tyrimas, siekiant racionaliai naudoti ir praturtinti jų išteklius“; „Biologinių ir metodinių pagrindų paruošimas geresniam Lietuvos kaimo gyvenviečių ir gamybinių centrų apželdinimui“, „Želdynų įrengimo kūrimo principų ir eksploatacijos technologijų paruošimas Botanikos sodo kolekcijų tyrimo bei lauko bandymų pagrindu“. Apibendrinti tyrimų duomenys: skelbiami daktaro disertacijose; monografijose „Lietuvos laukinių ir sukultūrintų vaistinių augalų rūšių ekologinės ir biologinės savybės“ (1991), „Medicinal plants (Collections of Kaunas Botanical Garden of Vytautas Magnus University)“ (2000)) ir leidiniuose: „Prieskoniniai augalai“ (1985), „Medingieji augalai“ (1987), „Apynių auginimas“ (1991), „Retosios daržovės, prieskoniniai ir medingieji augalai“ (1994).

 

2000–2015 m. – ketvirtojo laikotarpio mokslinė vadovė prof. dr. (HP) Ona Ragažinskienė.

Tyrinėjimų kryptis – Perspektyvių vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų ir paprastojo apynio introdukcija ir vaistinės augalinės žaliavos kiekybės ir kokybės vertinimas ir augalų rūšių atranka vaistažolininkystės plėtrai Lietuvoje.

Vykdoma tarpdisciplininė mokslo tiriamoji ir edukacinė veikla su VDU Gamtos mokslų fakultetu ir kitomis mokslo institucijomis: Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos edukologijos universitetais ir slėniais „Nemunas“ ir „Santaka“ bei tyrimo centrais.

Nuo 2000 m. vykdomos tarptautinės studijos (Ukraina, Baltarusija, Latvija, Prancūzija, Kazachija).

Vaistinių augalų tyrimai vykdomi klasteriuose (tematinėse grupėse):

  • F-08-03 Instrumentinės analizės metodų vystymas ir jų taikymas molekulinei biologinių objektų, sintetinių produktų ir aplinkos analizei (vadovas prof. habil. dr. Audrius Maruška);
  • B-08-01 Klimato kaitos ir aplinkos taršos poveikis organizmų sąveikai ir sveikatingumui geno-ekosistemos lygmenyse (KLIGEN) (vadovas prof. dr. Algimantas Paulauskas).

Apibendrinti habilitacinėje procedūroje vaistinių augalų ilgalaikių stebėjimų bei tyrimų duomenys (Introdukuojamų vaistinių, prieskoninių augalų biologinių savybių įvertinimas ir atranka farmacijos bei vaistažolininkystės plėtrai Lietuvoje: habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga, 2009) ir „Vaistinių augalų enciklopedija“ (2005)) bei metodiniuose leidiniuose.

Vykdoma projektinė veikla

Nuo 2005 m. kaimo bendruomenėse vykdoma mokslo žinių sklaida apie Vaistažolininkystės plėtrą ir naujų technologijų pritaikymą vaistinių augalų auginimui bei vaistinės augalinės žaliavos džiovinimui.

Mokslo žinių apie vaistinius augalus sklaida vykdoma seminaruose, tradiciniame renginyje „Vaistažolių dienos“ bei respublikinėse ir kasmetinėse tarptautinėse konferencijose (nuo 2000 m. „Žmogaus ir gamtos sauga“ bei nuo 2006 m. – „Gamtos ženklas “ ir nuo 2013 m. – „Augalų žavadienis“).

 

DSC_0137