VDU Botanikos sodas

BOTANICA SUDAVICA mokymuose – apie botaninės įvairovės išsaugojimą

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo įgyvendinamas projektas BOTANICA SUDAVICA skirtas nustatyti klimato kaitos poveikį Pietų Lietuvos regiono miško, pelkių, pievų, vidaus vandens telkinių, viržynų ekosistemų botaninei įvairovei ir parengti rekomendacijas, kaip pagerinti šios įvairovės išsaugojimo sąlygas. Vienas projekto etapų – pristatyti BOTANICA SUDAVICA rezultatus projekto tikslinėms grupėms ir visuomenei: miško urėdijų, saugomų teritorijų specialistams ir botanikams. Net keturias dienas – birželio 7-10 d. vykusiuose mokymuose saugomų teritorijų administracijų ir miškų urėdijų specialistai buvo supažindinti su projekto tyrimų medžiaga. Teorinėse ir praktinėse dalyse kalbėta apie taikomas botaninės apsaugos praktikas, analizuota saugomų rūšių populiacijų būklė ir kaita, pristatyta augalų genų banko veikla, gamtotvarkos priemonių taikymas Žuvinto biosferos rezervate.

Visa mokymų medžiaga: „BOTANICA SUDAVICA brošiūra“.

Identifikuotos didžiausios problemos

Praktinėje dalyje seminaro dalyviai lankėsi Vištyčio regioniniame parke, Kalvarijos biosferos rezervate, Grandų botaniniame draustinyje, Žuvinto biosferos rezervato Buktos miške. Čia susipažinta su retųjų rūšių augavietėmis, buvo praktiškai pademonstruotos problemos, dėl kurių nyksta arba jau išnyko retosios rūšys.

Kaip parodė tyrimas, pagrindinės nykimo problemos yra labiau apspręstos ne žmogaus veiklos, o gyvūnų. Ypač daug augaviečių nukentėjo ar buvo sunaikintos dėl bebrų patvankos – pagausėjus šių gyvūnų populiacijai, jie užtvenkė upelius, užliejo pievas ir tarpkalvines lomas, seklias pelkes, paversdami jas vandens telkiniais, kuriuose išnyko visi augę augalai.

Kita pastebima problema – šernų maitinimasis ten, kur yra retųjų rūšių radvietės. Jų maitinimosi vietose įsikuria azotamėgiai augalai, kurie užgožia ir išstumia visus kitus.

Tarp kitų retųjų augalų nykimo priežasčių yra ir savaiminė augalijos kaita, kai pievos užauga nendrėmis, krūmais, mišku.

Apie tai, kokiomis priemonėmis būtų galima spręsti visas šias problemas, buvo diskutuojama su saugomų teritorijų darbuotojais. Kalbėtasi apie tai, kad pratęsus projektą būtų parengta retųjų rūšių reintrodukcijos galimybių teorinė studija, kuria remiantis būtų galima sugrąžinti išnykusius ar sparčiai nykstančius augalus į augavietes.

Saugomos lietuviškos augalų rūšys – ypatingoje kolekcijoje

VDU Kauno botanikos sodas turi senas retųjų augalų saugojimo tradicijas ex situ. Nemažai augalų šiai kolekcijai buvo sukaupusi ir juos puoselėjo ilgametė sodo darbuotoja Jadvyga Balvočiūtė. Didelė dalis šios kolekcijos yra išlikusi, augalai auginami įvairiuose botanikos sodo skyriuose. Vykdant projektą BOTANICA SUDAVICA susidarė palankios aplinkybės patobulinti čia specializuotą retųjų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų kolekciją, siekiant augalams sudaryti kuo natūralesnes sąlygas augti. Ruošiamoje kolekcijoje bus įrengta 10 teritorijų su skirtingomis augavietėmis, specialiai tam parenkant vietą ir paruošiant tinkamą dirvožemį. Numatyta įruošti 7 atviras vietas ir 9 miško žolynų augavietes, kur pagal ekologinius poreikius bus sodinami ir saugomi retieji augalai.

Ši kolekcija didina galimybes surinkti gausesnę vietinių retųjų augalų kolekciją ex situ, ją išsaugoti, naudoti tyrimams ir plėsti, nuolat papildant naujomis augalų rūšimis.