Žygis prieš Sosnovskio barščius 2016

 

1895

2016 metais Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas įgyvendino Kauno miesto savivaldybės visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Žygis prieš Sosnovskio barščius 2016“. Kauno miesto moksleiviams skirta aplinkosauginio švietimo ugdymo programa, kurios tema: augalų biologinės įvairovės išsaugojimas.

Vienas iš pavojingiausių invazinių augalų Lietuvoje yra Sosnovskio barštis (SB) Heracleum sosnowskyi, išplitęs ir Kauno miesto želdiniuose. VDU Kauno botanikos sodas turi nemažą praktinį invazinio augalo Sosnovskio barščio Heracleum sosnowskyi naikinimo ir visuomenės informavimo apie tai įdirbį: nuo 2010 m. parengtas SB paplitimo sodo teritorijoje žemėlapis ir pradėta nuosekliai įgyvendinti jų naikinimo programa, parengta visuomenės informavimo apie SB naikinimo metodus informacija, įrengtas stendas lankytojams, kasmet vyksta jų naikinimo akcijos, apie kurias transliuojamos nacionalinės TV ir radijo laidos, įrengti eksperimentiniai SB naikinimo metodų veiksmingumo palyginimo bareliai. Įgyvendinant projektą, šis įdirbis panaudotas įtraukiant į veiklas moksleivius ir informuojant visuomenę.

Projektas „Žygis prieš Sosnovskio barščius 2016“ skirtas ne tik Kauno m. mokyklų moksleiviams, mokytojams, bet ir Kauno miesto bendruomenei.

Projekte dalyvavo Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos, J. Dobkevičiaus, V. Kudirkos mokyklų auklėtiniai. Iš viso 90 moksleivių, 3 mokytojai ir apie 50 Kauno bendruomenės narių.

Programą sudarė teorinė, praktinė ir prezentacinė dalys. Teorinės dalies metu moksleiviai išklausė paskaitą apie veiksmingus SB naikinimo būdus, žiūrėjo videofilmą, sukurtą įgyvendinant aplinkosauginį projektą „Žygis prieš Sosnovskio barščius“.

Paskaitos turiniu siekiama supažindinti su pasaulio, Lietuvos ir Kauno miesto aplinkos apsaugos politika aplinkos stebėsenos, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo srityje.

Po paskaitos organizuoti 3 pažintiniai žygiai į VDU KBS SB naikinimo barelius ir SB naikinimo akcija. Kiekviena dalyvių grupė gegužės mėn., kai SB dar labai maži, padėjo VDU KBS darbuotojams parinkti ir užtiesti juodu polietilenu 2 500 m2 SB užimtą plotą

Projektą užbaigė renginys, kurio metu apžvelgti atlikti darbai ir pristatytas lankstinukas

Projekto metu moksleiviai įgijo gamtos, ekologijos ir aplinkosaugos žinių biologinės įvairovės išsaugojimo tema, mokėsi, kaip formuoti palankų aplinkai gyvenimo būdą, formavo aplinkosaugos vertybių nuostatas.

Sosnovskio barščių naikinimo akcijos vykdomos jau nuo 2010 metų, o VDU Kauno botanikos sodas ir toliau stengsis informuoti visuomenę ir vykdyti ekologinį švietimą.

Video medžiaga:

INFORMACINIS PROJEKTO LANKSTINUKAS

PROJEKTO PASKAITOS MEDŽIAGA

 

Konferencijoje-seminare analizavo botaninės įvairovės apsaugos aktualijas

DSC_6209

Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos ir Latvijos mokslininkai, įvairių įstaigų bei organizacijų atstovai rugpjūčio 16-18 d. dalijosi patirtimi, sėmėsi žinių ir diskutavo apie botaninės įvairovės išsaugojimo iššūkius ir patirtį konferencijoje-seminare „Botaninės įvairovės apsaugos aktualijos“, kuris yra projekto „Botanica Sudavica“ dalis.

 

Subūrė dalintis ir bendradarbiauti

„Pagrindinė šios konferencijos tema – vietinių augalų apsauga – yra ir viena esminių visų botanikos  sodų funkcijų,“ – pabrėžė konferencijos atidarymo metu kalbėjusi projekto „Klimato kaitos poveikio Pietvakarių Lietuvos botaninei įvairovei nustatymas ir prisitaikymo priemonių parengimas (BOTANICA SUDAVICA)“ vadovė, prof. Vida Mildažienė.

Daugiau kai pusę šimto susirinkusių konferencijos dalyvių pasveikinęs VDU Kauno botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis džiaugėsi, kad tokios iniciatyvos ne tik suburia aplinkinių šalių kolegas botanikus, sutelkia labai svarbiam gyvosios gamtos rūšių išsaugojimui, bet ir prisideda prie visuomenės švietimo bei ugdomųjų veiklų.

„Projekto „Botanica Sudavica“ metu įrengta retųjų ir saugomų Lietuvos augalų ekspozicija VDU Kauno botanikos sode kiekvienam apsilankiusiam suteikia unikalią progą išvysti tuos išskirtinius mūsų lietuviškos augalijos egzempliorius, kurių taip paprastai gamtoje jau nebesutiksi,“ – sakė dr. N. Jurkonis, linkėdamas dalyviams pasisemti konferencijoje-seminare ne tik žinių, bet ir įkvėpimo.

 

Analizavo spartėjančius augalijos pokyčius

Kaip teigė vienas konferencijos organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius, konferencija toli gražu nebuvo įsprausta į siaurus projekto rėmus. „Didelis mūsų, organizatorių, laimėjimas buvo tai, kad pavyko pritraukti išties daug mokslininkų ir profesionalų iš skirtingų šalių ir institucijų – nuo studentų ar saugomų teritorijų darbuotojų, iki skirtingų sričių mokslininkų, kuriems analizuotos temos buvo išties įdomios ir aktualios. Tai lėmė ir konferencijos metu užsimezgusią ne vieną prasmingą diskusiją”.

Pasak dr. A. Balsevičiaus, tris dienas trukusi konferencija-seminaras, kurios metu skaityti pranešimai, vykdytos diskusijos ir lankytos rezervatų teritorijos, buvo tiek mokslinis, tiek edukacinis renginys, palietęs gamtosauginius, gamtotvarkinius ir net juridinius aspektus. „Seminaro dalyviai turėjo puikią progą įsitikinti, kaip stipriai keičiasi augalija ir kad tie pokyčiai vis spartėja,” – tvirtina mokslininkas.

Konferencija organizuota įgyvendinant 2009-2014 Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT03 programos „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ projektą „Klimato kaitos poveikio Pietvakarių Lietuvos botaninei įvairovei nustatymas ir prisitaikymo priemonių parengimas (BOTANICA SUDAVICA)“, projekto numeris EEE-LT03-AM-01-K-01-010 (2015-2016 m.) Projekto partneriai – Marijampolės miškų urėdija, Vištyčio regioninis parkas ir Augalų genų bankas. Projekto „Botanica Sudavica“ veiklų teritorija apima Alytaus rajono, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Lazdijų rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybių teritorijas (bendras plotas – 18 279 km2), kuriose yra šios saugomos teritorijos: Veisiejų, Vištyčio, Metelių regioniniai parkai ir Žuvinto biosferos rezervatas.

Kviečiame jaunuosius mokslininkus ir gamtos mylėtojus į būrelius

IMG_9936

Mėgsti stebėti ir  tyrinėti aplinką, nori sužinoti, ką ir kaip tiria mokslininkai? O galbūt pats domiesi mokslu, tačiau nežinai, nuo ko pradėti? Kokį tiriamąjį darbą galėtum atlikti? Kokią sritį rinktis? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus rasi lankydamas vieną iš Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo organizuojamų būrelių – „Jaunieji tyrėjai“ arba „Kelionė į augalų pasaulį“.

 

Nuotykių kupinos „Kelionės po augalų pasaulį“

Būrelis, skirtas visiems smalsiems ir gamtai neabejingiems vaikams. Užsiėmimų metu jie turės galimybę tyrinėti viso pasaulio augalų įvairovę, ugdys komandinio darbo ir bendravimo įgūdžius. Tobulins botanikos mokslo žinias, gebėjimą pažinti augalų karalystę, gilins aplinkosaugos įgūdžius.

VDU Kauno botanikos sodo kolekcijose, parke ir oranžerijoje vaikai aktyviai leis laisvalaikį, žaidimų forma tyrinėdami augalų pasaulio įdomybes. Toks ir šio būrelio tikslas – padėti  vaikams tenkinti pažinimo ir saviraiškos poreikius tyrinėjant augalų pasaulį, atrasti įdomiąją botaniką, suvokti, kokia svarbi ir įvairiapusė yra aplinkosauga.

Daugiau informacijos apie būrelį suteiksime tel. +370 602 10565 ir el. paštu: gertruda.stuopyte@vdu.lt.

 

„Jaunieji tyrėjai“ – vyresnių klasių smalsiems moksleiviams

„Jaunųjų tyrėjų“ užsiėmimų metu mokiniai kurs mokslinio tyrimo idėjas, pasirinks jų įgyvendinimo priemones ir metodus, sužinos, kaip formuluoti tiriamojo darbo hipotezę, tikslą, uždavinius, kaip planuoti ir atlikti eksperimentus ir stebėjimus, analizuoti duomenis ir formuluoti išvadas.

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode yra geros sąlygos ir galimybės tyrinėti augalus, vabzdžius, vandens mikroorganizmus. Praėjusiais mokslo metais mokiniai tyrinėjo treršalų biodegradacijos procesus, kūrė trąšų plėvelę, stebėjo jos deformacinę elgseną ir poveikį augalams.

Vytauto Didžiojo universiteto laboratorijose jaunieji tyrėjai turi galimybę naudotis naujausia laboratorine įranga ir priemonėmis – tai puiki galimybė įgyti laboratorinio darbo įgūdžių ir patirties.

Šiais mokslo metais planuojama atlikti naujus eksperimentus bei tęsti pradėtus tiriamuosius darbus. Mokiniai ne tik geriau pažins įvairius augalus, bet ir išmoks išskirti eterinį aliejų ir jį panaudoti praktiškai. Tai puiki galimybė pabūti parfumeriu, chemiku, pajusti mokslinio darbo žavesį, o gal net apsispręsti rinktis mokslininko profesiją. Būrelio vadovės parengti mokiniai yra tapę įvairių respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatais.

Būrelis vyks VDU Kauno botanikos sode, NSO laboratorijoje, Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas.

Būrelio užsiėmimai vyks vieną kartą per savaitę, po pamokų.

Daugiau informacijos el. paštu: jolanta.serniene@vdu.lt ir  telefonu 8 687 16843.

Nykstantys Lietuvos augalai saugomi unikalioje VDU Kauno botanikos sodo ekspozicijoje

LOGOSFinal_Page_1

VDU Kauno botanikos sode kuriamoje Retųjų augalų ekspozicijoje verda darbai: išlygintame ir tvarkomame 30 arų plote kruopščiai įrengiamos dirbtinės augavietės, atkartojančios saugomoms augalų rūšims reikalingas natūralias sąlygas, sodinami augalai – 20 į Raudonąją knygą įrašytų rūšių, surinktų ekspedicijų Pietvakarių Lietuvoje metu.

 

Pamatinė botanikos sodo veikla

„Galima sakyti, kad tokia saugomų ir retųjų Lietuvos augalų ekspozicija yra viena iš pamatinių visų botanikos sodų veiklų: ne vien puikuotis dailiais gėlynais ir puošniais želdynais, bet dirbti mokslinį darbą ir būti nykstančių augalų išsaugojimo centrais. Be to, kurdami Lietuvos saugomų augalų rūšių ekspoziciją, pagerbiame ir puoselėjame VDU Kauno botanikos sodo kūrėjo, profesoriaus  Konstantino Regelio atminimą,“ – apie ekspozicijos atsiradimo prielaidas pasakoja VDU Kauno botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius. Ir iš tiesų pirmasis Botanikos sodo vadovas, iš Tartu universiteto pakviestas profesorius Konstantinas Regelis (1890-1970), paklaustas apie botanikos sodo pasisekimą, yra sakęs: „Man botanika ir visa augmenija – tai visų pirma gyvybė, todėl dirbau taip, kad ši gyvybė neužgestų“.

 

Tikslas: išsaugoti ir sugrąžinti

2007 m. išleistoje trečiojoje Lietuvos raudonojoje knygoje  įtrauktos 339 vietinių augalų rūšys. Ir nors saugomų teritorijų – nacionalinių ir regioninių parkų, rezervatų – funkcija yra saugoti nykstančias augalų rūšis jų natūraliose augavietėse, vis dėlto tyrimų rezultatai liudija, kad to nepakanka: net ir saugomose teritorijose dėl įvairių priežasčių retų vietinių augalų populiacijos mažėja arba gali visai išnykti. Augalų rūšių išsaugojimo tikimybę didina jų perkėlimas saugoti į botanikos sodų gyvąsias kolekcijas ir augalų genų bankus, kuriuose saugomos tinkamai užšaldytos augalų sėklos ar kita genetinė jų medžiaga.

Tokiose kolekcijose esanti augalų genetinė medžiaga gali būti panaudojama ne tik moksliniams tyrimams, edukacijai, bet ir augalų reintrodukcijai – natūraliose augavietėse išnykusioms augalų populiacijoms atkurti. Iš gamtos į ekspoziciją perkelti augalai sodinami parinkus ar tikslingai sudarius sąlygas, kuo panašesnes į esančias jų radimvietėse – būdingas pievų, miškų, pelkių, viržynų ir vandens telkinių ekosistemoms.

VDU Kauno botanikos sode kuriamoje Retųjų ir saugomų Lietuvos augalų ekspozicijoje, specialiai parinktose vietose ir tinkamai paruoštame dirvožemyje, retiesiems ir saugomiems augalams sukurtos ir lankytojams  pristatomos 10 teritorijų su skirtingomis augavietėmis: 7 atvirų vietų ir 3 miško žolynų. Čia pagal ekologinius poreikius sodinami ir saugomi retieji augalai iš sausų ir drėgnų pievų, stepinių ir šlaitų pievų, viržynų, šlapių pievų, tarpinių pelkių, vandens telkinių, pelkinių miškų, plačialapių miškų, pušynų ir eglynų.

„Kolekcinę augalų vertę didina tai, kad jie yra surinkti iš žinomų radimviečių, kruopščiai dokumentuoti, todėl ateityje, augalus padauginus, bus galima sugrąžinti į natūralias jų augimo vietas, taip apsaugant nuo išnykimo. Daugumoje Europos valstybių reintrodukcinės programos vykdomos gana aktyviai, tuo tarpu Lietuvoje ši veikla iki šiol vykdyta gan menkai“, – pastebi projekto „Botanica Sudavica“ vadovė prof. Vida Mildažienė.

 

Patirtimi dalijasi su užsienio kolegomis

„Šie kuklūs žoliniai mūsų lietuviškos gamtos augalai vargu ar patrauks akį  puošnumu, tačiau ši ekspozicija ir nėra dekoracinė. Visų pirma – tai didžiulės edukacinės vertės mokomasis vadovėlis po atviru dangumi. Jį kurdami patirties sėmėmės iš kolegų, saugančių savo kraštų nykstančius augalus Norvegijos Olso, Islandijos Reikjaviko ir Akureirio botanikos soduose. Svarbiausias dėmesys renkant eksponatus, buvo išsaugoti jų autentiškumą: čia susodinome tik Lietuvoje atrastus retuosius augalus,“ – pasakoja A. Balsevičius.

Viena iš kolekcijos sudarytojams kilusių dilemų: ką daryti su tais augalais, kurių rasti nebepavyko ir kurie laikytini išnykusiais. Diskusijų objektas: ar verta atkurti išnykusią populiaciją, jei identiškos medžiagos nebėra? Mėginant atsakyti į šiuos klausimus, domimasi kolegų patirtimi ir praktika kitose šalyse. Tai bus ir viena iš pagrindinių temų rugpjūčio 16-18 d. VDU Kauno botanikos sode organizuojamame seminare-konferencijoje „Botaninės įvairovės apsaugos aktualijos“, kur savo patirtimi dalinsis mokslininkai iš Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos.

 

Apie Lietuvos saugomų augalų rūšių kolekciją

Ekspozicija įrengta įgyvendinant 2009-2014 Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT03 programos „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ projektą „Klimato kaitos poveikio Pietvakarių Lietuvos botaninei įvairovei nustatymas ir prisitaikymo priemonių parengimas (BOTANICA SUDAVICA)“, projekto numeris EEE-LT03-AM-01-K-01-010 (2015-2016 m.) Projekto partneriai – Marijampolės miškų urėdija, Vištyčio regioninis parkas ir Augalų genų bankas. Projekto „Botanica Sudavica“ veiklų teritorija apima Alytaus rajono, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Lazdijų rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybių teritorijas (bendras plotas – 18 279 km2), kuriose yra šios saugomos teritorijos: Veisiejų, Vištyčio, Metelių regioniniai parkai ir Žuvinto biosferos rezervatas.

 

BOTANICA SUDAVICA mokymuose – apie botaninės įvairovės išsaugojimą

sudavica

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo įgyvendinamas projektas BOTANICA SUDAVICA skirtas nustatyti klimato kaitos poveikį Pietų Lietuvos regiono miško, pelkių, pievų, vidaus vandens telkinių, viržynų ekosistemų botaninei įvairovei ir parengti rekomendacijas, kaip pagerinti šios įvairovės išsaugojimo sąlygas. Vienas projekto etapų – pristatyti BOTANICA SUDAVICA rezultatus projekto tikslinėms grupėms ir visuomenei: miško urėdijų, saugomų teritorijų specialistams ir botanikams. Net keturias dienas – birželio 7-10 d. vykusiuose mokymuose saugomų teritorijų administracijų ir miškų urėdijų specialistai buvo supažindinti su projekto tyrimų medžiaga. Teorinėse ir praktinėse dalyse kalbėta apie taikomas botaninės apsaugos praktikas, analizuota saugomų rūšių populiacijų būklė ir kaita, pristatyta augalų genų banko veikla, gamtotvarkos priemonių taikymas Žuvinto biosferos rezervate.

Visa mokymų medžiaga: „BOTANICA SUDAVICA brošiūra“.

 

Identifikuotos didžiausios problemos

Praktinėje dalyje seminaro dalyviai lankėsi Vištyčio regioniniame parke, Kalvarijos biosferos rezervate, Grandų botaniniame draustinyje, Žuvinto biosferos rezervato Buktos miške. Čia susipažinta su retųjų rūšių augavietėmis, buvo praktiškai pademonstruotos problemos, dėl kurių nyksta arba jau išnyko retosios rūšys.

Kaip parodė tyrimas, pagrindinės nykimo problemos yra labiau apspręstos ne žmogaus veiklos, o gyvūnų. Ypač daug augaviečių nukentėjo ar buvo sunaikintos dėl bebrų patvankos – pagausėjus šių gyvūnų populiacijai, jie užtvenkė upelius, užliejo pievas ir tarpkalvines lomas, seklias pelkes, paversdami jas vandens telkiniais, kuriuose išnyko visi augę augalai.

Kita pastebima problema – šernų maitinimasis ten, kur yra retųjų rūšių radvietės. Jų maitinimosi vietose įsikuria azotamėgiai augalai, kurie užgožia ir išstumia visus kitus.

Tarp kitų retųjų augalų nykimo priežasčių yra ir savaiminė augalijos kaita, kai pievos užauga nendrėmis, krūmais, mišku.

Apie tai, kokiomis priemonėmis būtų galima spręsti visas šias problemas, buvo diskutuojama su saugomų teritorijų darbuotojais. Kalbėtasi apie tai, kad pratęsus projektą būtų parengta retųjų rūšių reintrodukcijos galimybių teorinė studija, kuria remiantis būtų galima sugrąžinti išnykusius ar sparčiai nykstančius augalus į augavietes.

 

Saugomos lietuviškos augalų rūšys – ypatingoje kolekcijoje

VDU Kauno botanikos sodas turi senas retųjų augalų saugojimo tradicijas ex situ. Nemažai augalų šiai kolekcijai buvo sukaupusi ir juos puoselėjo ilgametė sodo darbuotoja Jadvyga Balvočiūtė. Didelė dalis šios kolekcijos yra išlikusi, augalai auginami įvairiuose botanikos sodo skyriuose. Vykdant projektą BOTANICA SUDAVICA susidarė palankios aplinkybės patobulinti čia specializuotą retųjų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų kolekciją, siekiant augalams sudaryti kuo natūralesnes sąlygas augti. Ruošiamoje kolekcijoje bus įrengta 10 teritorijų su skirtingomis augavietėmis, specialiai tam parenkant vietą ir paruošiant tinkamą dirvožemį. Numatyta įruošti 7 atviras vietas ir 9 miško žolynų augavietes, kur pagal ekologinius poreikius bus sodinami ir saugomi retieji augalai.

Ši kolekcija didina galimybes surinkti gausesnę vietinių retųjų augalų kolekciją ex situ, ją išsaugoti, naudoti tyrimams ir plėsti, nuolat papildant naujomis augalų rūšimis.

Tiria kirtimų poveikį biologinės įvairovės dinamikai

 

Tyrimai derianmi su girininku

Nacionalinė mokslo programa „Agro, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ numato tirti ir prognozuoti bendruosius intensyvaus ekosistemų išteklių naudojimo padarinius. O štai projekto MEKODINA (SIT-1/2015), kurį koordinuoja Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas, tyrimų tikslas yra nustatyti plynųjų kirtimų poveikį biologinės įvairovės dinamikai ir uoginių, vaistinių bei retųjų augalų populiacijoms. Pavasariui prabudinus miško augalus ir entomofauną, projekto vykdytojų komanda suskubo į ekspedicijas – surinkti gyvosios dirvožemio dangos pavyzdžius cheminiams tyrimams, nustatyti augalų populiacijų būklę gražiai susiformavusiame brandžiame miške ir tuo pačiu įvertinti, kaip drastiški kirtimų darbai paveikia mažuosius miško bendrijų komponentus.

Numatoma, kad kompleksiniai ir gerai metodiškai surikiuoti tyrimai padės nustatyti įvairių augalų rūšių reakciją į pasikeitusias aplinkos sąlygas ir modeliuoti mažųjų miško turtų išsaugojimo strategiją ateityje.

Entomologas dr. V. Tamutis analizuoja miško paklotėje gyvenančius vabalus, juos identifikuoja ir vertina reakciją  į pasikeitusias aplinkos sąlygas. Projekte taip pat vykdomi unikalūs vabzdžių-apdulkintojų (laukinių bičių, kamanių ir kitų vabzdžių) tyrimai, kuriems į projektą pasitelktas dr. habil. prof. Marcin Zych iš Varšuvos universiteto, nes tokių specialistų Lietuvoje kol kas nėra. Prof. Marcin Zych parengė išsamią metodiką, o dabar  moko  kitus projekte dalyvaujančius mokslininkus vertinti žiedų apdulkinimo procesus. Belieka sulaukti intensyvaus miško augalų žydėjimo.  Entomofilinių augalų populiacijų tyrimai šiandien yra ypač aktualūs: visame pasaulyje vis dažniau keliama vabzdžių-apdulkintojų problema. Tikimasi, kad šie tyrimai, kuriems įsigyta ir speciali įranga, padės atsakyti į skaudžius naudingų vabzdžių, ypač kamanių, išnykimo klausimus.

Kartu su LAMMC Miškų instituto ir Vilniaus universiteto mokslininkais pradedami nemedieninių miško turtų tyrimai. Miško ekosistema su po kirtimų pažeista augaline danga tampa naujų rūšių imigravimo iš diasporų bankų vieta. VU doktorantė Radvilė Rimgailė-Voicik gilinasi į sporinių induočių  (pataisų) gametofitų ir sporofitų ypatybes.

Tokie tyrimai taip pat yra unikalūs Lietuvoje tiek biologinės įvairovės išsaugojimo, tiek moksline prasme.  Šiuo metu tiriamuose miško plotuose žydi vėjalandė šilagėlė Pulsatilla patens (L.) Mill, kuri yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą kaip pažeidžiama rūšis. Šiuo projektu siekiama padėti išsaugoti ir kitus retuosius augalus Lietuvos miškuose.

 

Dr. Remigijus Daubaras

„Klimato kaitos poveikio Pietvakarių Lietuvos botaninei įvairovei nustatymas ir prisitaikymo priemonių parengimas (BOTANICA SUDAVICA)“

„Klimato kaitos poveikio Pietvakarių Lietuvos botaninei įvairovei nustatymas ir prisitaikymo priemonių parengimas (BOTANICA SUDAVICA)“


 BOTANICA SUDAVICA aprašas lietuvių kalba ir Botanica Sudavica in englishInformacija apie Norvegijos augalų reintrodukcijos veiklas

„Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas“

image description

Lietuvos mokslų akademija (LMA) kartu su partneriais – VšĮ „Kino pavasaris“, VšĮ „Mokslas ir inovacijos visuomenei“, Baltijos pažangių technologijų institutas, Klaipėdos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas – įgyvendina projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas“.

Projekto tikslas vykdyti mokslo populiarinimo sistemos plėtrą, formuojant mokslo populiarinimo tradicijas ir kuriant naujas modernias mokslo populiarinimo priemones. Tai tęstinis projektas, kuriuo siekiama tęsti nuo 2011 m. LMA kartu su partneriais vykdomus darbus kuriant ilgalaikę, koordinuotą ir efektyvią mokslo populiarinimo sistemą.

Projekto trukmė 3 metai (iki 2019 m. gegužės 20 d.)

Projekto vertė 1.303.238,60 Eur

Projekto tikslinė grupė mokytojai, mokiniai, studentai, mokslininkai, kiti tyrėjai, mokslo populiarinimo konkursų dalyviai.

 

Projekto veiklos ir laukiami rezultatai

Įgyvendinant projektą bus vykdomos jau išbandytos, pasiteisinusius ir visiškai naujos mokslo populiarinimo veiklos. Jas vykdant bus skleidžiamos žinios apie naujausius mokslinius tyrimus, įvairių mokslo sričių pasiekimus, jų reikšmę ir praktinį taikymą. Taip pat bus populiarinama mokslininko profesija, stiprinami mokslo, verslo ir visuomenės ryšiai, ugdomi mokslinės komunikacijos gebėjimai.

Įgyvendinant projektą bus leidžiamos mokslo populiarinimo knygos, organizuojamas mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ ir kino festivalis „Eureka“, rengiamos konferencijos visuomenei aktualiais klausimais, kuriamos televizijos ir interneto laidos „Mokslo ekspresas“. Siekiant paskatinti ir kitus visuomenės narius kūrybiškai ir patraukliai skleisti žinias apie mokslą bus organizuojamas mokslo populiarinimo priemonių konkursas ir apdovanojimai. Taip pat bus sukurta informavimo apie Lietuvos mokslo premijas, jų kandidatus ir laureatus sistema, kad visuomenė geriau susipažintų su labiausiai nusipelniusiais šalies mokslininkais, sužinotų apie jų darbus.

Įgyvendinant projektą daug dėmesio bus skiriama vaikų ir jaunimo moksliniam švietimui. Bus kuriama speciali mažiesiems TV žiūrovams skirta rubrika „Mažasis atradėjas“. Klaipėdos universiteto Jaunųjų mokslininkų mokykloje vyks mokslo sekcijų renginiai (paskaitos, praktiniai darbai ir laboratoriniai tyrimai, ekspedicijos, pažintinės ekskursijos, plenerai ir kiti), bus parengti 7 interaktyvūs elektroniniai leidiniai.

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas organizuos vaikų pamėgtus „NSO laboratorijos“ užsiėmimus, biologijos lauko praktikos vasaros dienos stovyklas.

Vilniaus universitetas rengs VU vaikų universiteto interaktyvius užsiėmimus, eksperimentų sesijas apskričių mokyklose, organizuos praktinius vizitus į VU mokslo centrus ir renginių ciklą „Pasimatuok mokslininko profesiją“. Dar vienas projekto partneris – Baltijos pažangių technologijų institutas – kvies į mokslo kavines, t. y., neformalias jaunimo diskusijas su žinomais Lietuvos mokslininkais ir tyrėjais. Vilniaus Gedimino technikos universitetas sukurs ir išbandys moksleivių nuotolinio švietimo bandomąją platformą ir jos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) praktinio mokymo programas.

 

Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonę „Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ (www.esinvesticijos.lt).

Visa su projektu susijusi informacija skelbiama LMA svetainėje:

http://lma.lt/lt/nacionalines-mokslo-populiarinimo-sistemos-pletra-ir-igyvendinimas-2

 

 

Asmenys ryšiams:

Projekto vadovė Greta Tumkevičienė, tel. 8 646 00818, el. p. g.tumkeviciene@lma.lt

Projekto finansininkė Daiva Vailionienė, tel. 8 699) 36779, el. p. d.vailioniene@lma.lt


 NSO laboratorijos veikla

Augalų žavadienis 2015

Užsiėmimai, skirti moksleivių moksliniam švietimui

Užsiėmimų protokolai 1

Užsiėmimų protokolai 2

Užsiėmimų protokolai 3

Užsiėmimų protokolai 4

„Žygis prieš Sosnovskio barščius“

„Žygis prieš Sosnovskio barščius“

2014 metais Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas įgyvendino Kauno miesto savivaldybės visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Žygis prieš Sosnovskio barščius“. Kauno miesto moksleiviams skirta aplinkosauginio švietimo ugdymo programa, kurios tema: augalų biologinės įvairovės išsaugojimas ir invazinių augalų naikinimas. Vienas iš pavojingiausių invazinių augalų Lietuvoje yra Sosnovskio barštis Heracleum sosnowskyi, išplitęs ir Kauno miesto želdiniuose.

VDU Kauno botanikos sodas turi nemažą praktinį invazinio augalo Sosnovskio barščio Heracleum sosnowskyi naikinimo ir visuomenės informavimo apie tai įdirbį. Projektas „Žygis prieš Sosnovskio barščius“ yra skirtas Kauno m. mokyklų moksleiviams ir mokytojams bei Kauno miesto bendruomenei. Projekte dalyvavo penkios Kauno miesto mokyklos: VDU Rasos gimnazija, V. Kudirkos progimnazija, S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija, J. Dobkevičiaus vidurinė mokykla, Šv. Pranciškaus mokykla. Iš viso – 160 moksleivių, 12 mokytojų ir 30 Kauno bendruomenės narių.

Moksleiviai išklausė dvi teorines paskaitas („Biologinė įvairovė – neįkainojamas gamtos turtas. Ar kiekvienas žmogus gali prisijungti prie jo išsaugojimo?“, lektorius – VDU KBS botaninių kolekcijų kuratorius K. Obelevičius bei „Sosnovskio barštis ir kitos invazinės augalų rūšys Lietuvoje. Veiksmingi Sosnovskio barščio naikinimo būdai“, lektorė – VDU KBS direktorė prof. V. Mildažienė).

Vėliau projektas tęsėsi VDU Kauno botanikos sode, kur surengti 4 pažintiniai žygiai į Sosnovskio barščių naikinimo barelius, kurių tikslas buvo susipažinti su SB naikinimo metodais, vykdyti tyrimus ir aktyviai dalyvauti šių augalų naikinimo akcijoje. Kiekvienos mokyklos dalyvių grupė balandžio mėnesį padėjo VDU KBS darbuotojams parinkti ir užtiesti juodu polietilenu 500 kv. m. invazinių augalų užimtą plotą, kurį vėliau kiekviena grupė periodiškai stebėjo. Dvi moksleivių grupės vykdė tiriamuosius projektus, kuriems vadovo Botanikos sodo darbuotojai: SB paplitimo VDU KBS teritorijoje žemėlapio atnaujinimas, SB naikinimo, užtiesiant juodu polietilenu, veiksmingumo 2014 m. ir 2013 m. bareliuose tyrimai (poveikio SB augimui, poveikio SB sėklų kiekiui dirvožemyje; poveikio sėklų daigumui, poveikio natūralios augalinės dangos atsistatymui įvertinimas). „Žygio prieš Sosnovskio baršius“ finale pristatytas vaizdo filmas ir projekto rezultatai. Sosnovskio barščių naikinimo akcijos vykdomos jau nuo 2010 metų, todėl šio projekto tęstinumas garantuojamas ir 2015 metams, o VDU Kauno botanikos sodas ir toliau stengsis informuoti visuomenę ir vykdyti ekologinį švietimą.

Dalomoji medžiaga

 

„Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo biologiškai skaidžių atliekų surinkimo, perdirbimo ir gautų produktų panaudojimo technologinės sistemos sukūrimas“

„Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo biologiškai skaidžių atliekų surinkimo, perdirbimo ir gautų produktų panaudojimo technologinės sistemos sukūrimas“