Nuo 1924 m. VDU Kauno botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriuje kuriamas unikalus Baltijos šalių regione Vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų introdukcijos tyrimų centras bei Lietuvos vaistinių augalų Nacionalinių genetinių išteklių sudedamoji dalis ir jų įvairovės tyrimų bazė. Vaistiniai, prieskoniniai (aromatiniai) augalai yra tyrimų objektai bei studijų bazė Lietuvos įvairių mokslo institucijų mokslininkams, doktorantams ir studentams bei specialistams.
Studijos Vaistinių (aromatinių) augalų introdukcija, jų įvairovė ir cheminė analizė pagal ERASMUS tarptautinę studijų programą vykdomos su Angers IUT (Prancūzija) – nuo 2012 m., su Nicolaus Copernicus University in Torun (Lenkija) – nuo 2015 m. Nuo 2014 m. bendradarbiaujama su Euroazijos L. Gumiliovo vardo universitetu (Astana), valstybiniu pedagoginiu Pavlodaro institutu (Kazachija) tiriant vaistinių augalų įvairovę bei introdukciją Kazachijos ir Lietuvos ekologinėmis sąlygomis.
Vaistinių (aromatinių) augalų kompleksiniai tyrimai ir tarpdisciplininės studijos vykdomos Vytauto Didžiojo universiteto dviejose mokslinėse bazėse.
Pirmojoje mokslinėje bazėje – Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus unikaliame Farmakognostiniame sode – ilgalaikėse nuo 1924 m. vaistinių augalų kolekcijose vykdoma vaistinių augalų introdukcija. Praktikos metu studentai susipažįsta su vaistinių aromatinių augalų introdukcija, jų įvairove, augimo ir vystymosi ypatumais, kokybiškos vaistinės augalinės žaliavos ruošimo technologijomis atskirais augalų vegetacijos tarpsniais, ruošiant žaliavą cheminiams tyrimams biologiškai veikliųjų medžiagų įvairovės įvertinimui (vadovė prof. dr (HP) Ona Ragažinskienė).
Antrojoje mokslinėje bazėje – Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biologijos katedros Instrumentinės analizės laboratorijoje, klasteryje (tematinėje grupėje) F-08-03. Instrumentinės analizės metodų vystymas ir jų taikymas molekulinei biologinių objektų, sintetinių produktų ir aplinkos analizei vykdomi vaistinių augalų biologiškai veikliųjų lakiųjų ir nelakiųjų junginių įvairovės, jų kaupimosi dinamikos tyrimai (vadovas prof. habil. dr. Audrius Maruška).
Praktikoje dalyvavusių studentų baigiamieji darbai:
Introduction and phytochemical analysis of Satureja montana L. growth at Kaunas Botanical Garden of Vytautas Magnus University
Introduction, Biodiversity of medicinal and aromatic plants and chemical analysis of Viola tricolor L.
Introduction, Biodiversity of medicinal and aromatic plants and Chemical analysis of Scutellaria baicalensis Georgi
Introduction of medicinal and aromatic plants in Vytautas Magnus University and phytochemical analysis of Grindelia Wild.
Qualitative and quantitative analysis of phenolic compounds in various extracts of Juglans regia L. and assessment of its radical scavenging activity and volatile compounds content
Phytochemical characterisation of burr marigold plant (Bidens tripartita L.)
Paul Malburet (04.04.2016 – 10.07.2016)
Introduction, biodiversity of medicinal and aromatic plants (MAP’s) and Chemical Analysis of Grindelia L. in Vytautas Magnus University
Grįžę į Prancūzijos, Lenkijos universitetus šių darbų autoriai susilaukė puikių ir labai gerų įvertinimų.
Šių tarptautinių ERASMUS studijų metu Lietuvoje, Vytauto Didžiojo universitete, studentai įsitraukia į tarptautines mokslines konferencijas: „Human and Nature safety“, „The Vital Sign Nature“, kur skaito pranešimus, dalyvauja seminaruose, vizituose (į vaistinių augalų pramonines plantacijas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejų, kitus šalies universitetus), mokslinėse ekspedicijose, susipažįsta su vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų įvairove Lietuvos kraštovaizdyje ir jų svarba žmogaus sveikatai.
Pakalbinome praktiką bebaigiančius studentus iš Prancūzijos – Madiną Le Bonnec ir Paulą Malburet – apie jų įspūdžius praleidus intensyvius studijų mėnesius Lietuvoje.
Paklausta, kas paskatino pasirinkti studijas ir tyrimus Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriuje VDU Kauno botanikos sode, Madina sakė: „Iki šiol neteko gilintis į vaistinius ir aromatinius augalus, tačiau ši sritis visada domino. Pasirinkau šias studijas norėdama atrasti kažką naujo ir pagilinti savo žinias“. Tuo tarpu Paulas neslėpė, kad vienas iš motyvų buvo smalsumas ir noras pažinti neatrastą šalį – Lietuvą: „Mano studijos Prancūzijoje menkai aprėpė vaistinių augalų sritį, todėl pasinaudojau puikia proga ne tik pasigilinti į šią mane dominančią temą, bet ir atrasti naują šalį bei pažinti naują kultūrą“.
Jaunuoliai taip pat pasidžiaugė puikiai organizuotomis konferencijomis, suteikiančiomis itin vertingų žinių tiek klausytojams, tiek dalyviams. „Tai puiki proga susipažinti su mokslininkais ir dalyvauti diskusijose,“ – tvirtino Madina. „Esu kiek drovokas, todėl iš pradžių mintis būti tarptautinės konferencijos dalyviu mane baugino, kita vertus, ši patirtis man suteikė pasitikėjimo savimi kalbant priešais auditoriją,“ – dalijosi įspūdžiais Paulas.
Studentai vienbalsiai tvirtino, kad vaistinių augalų studijos buvo išties naudingos ir įdomios. „Studijų metu gavau daug medicinos, biochemijos žinių – tema be galo įdomi, o analizės vertingos,“ – sakė Paulas. Madina sakėsi besidairanti knygų apie vaistinius augalus, kad galėtų toliau plėsti savo akiratį ir gilintis į studijuotą temą.
„Lietuva – labai graži šalis. Čia malonūs, svetingi ir savo kraštą nuoširdžiai mylintys žmonės. Man atrodo, jie kur kas labiau atsipalaidavę nei prancūzai. Fantastiškas kraštovaizdis, daugybė ežerų ir miškų – išties žalia šalis. Žavingi miestai, o ypač man patinka charakteringi mediniai namai“, – paklausta apie tai, kokią Lietuvą prisimins, pasakojo Madina ir žadėjo čia dar būtinai sugrįžti su bičiuliais, kartu aplankydama Latviją bei Estiją.
Sugrįžti į Lietuvą ketina ir Paulas: „Juk ji visai netoli nuo Prancūzijos. Lietuva išties įdomi, turtingos istorijos šalis, o lietuviai – malonūs žmonės. Čia vis dar išlikusi turtinga gamta ir bioįvairovė. Man patiko lietuviški patiekalai. Manau, kad kraštas nusipelno gerokai daugiau užsienio turistų dėmesio“.
Parengė prof. dr. Ona Ragažinskienė
