VDU Botanika

Tropikai

I skyrius – skirtas atogrąžų miškų augalams – (Palminė), kurio plotas 120 m², čia įrengtas baseinas su šaltu vandeniu. Žiemos metu palaikoma temperatūra 12-16°C, santykinė oro drėgmė 50-60% ir apšvietimas 800-1200 lx. Šiame skyriuje auga seni ir aukšti augalai.
Vienas iš senesnių ir didžiausių yra bengalinis fikusas (Ficus benghalensis L.), kilęs iš drėgnų atogrąžų Indijos miškų. Augalas turi apie 17% kaučiuko. Tėvynėje užauga iki 30 m aukščio. Medis išgyvena iki 3 tūkst. metų.
Seniausia (1949 m.) ir didžiausia palmetinė sabalpalmė (Sabal palmetto (Walt) Lodd.), kilusi iš Šiaurės ir Centrinės Amerikos. Užauga iki 25 m aukščio. Žiedai balti, kvepia. Aborigenai ją vadina „kopūstine palme“, kadangi viršūnėje augančius jaunus lapus valgo kaip daržoves. Palmės mediena lengva, stipri, nepūna, atspari sūriam vandeniui, todėl yra puiki statybinė medžiaga.
„Atogrąžų duona“ – tikrasis bananas (Musa x paradisiaca L.), kilęs iš Pietryčių Azijos. Aukšta kartais labai stambi žolė (iki 15 m), su stipriu šakniastiebiu ir trumpu stiebu, o tariamas stiebas sudarytas iš lapų makščių. Vaisiams subrendus, augalo antžeminė dalis nudžiūsta.
Avokadas, Amerikinė persėja (Persea americana L.) augalas, paplitęs Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje. Ispanai sutrumpino pavadinimą ir vadino „avokado“. Vaisius labai turtingas – turi daug riebalų, riebalinių rūgščių ir pagal konsistenciją primena sviestą, todėl Indijoje vadinamas „vargšų karvė“.
II skyrius – skirtas atogrąžų augalams, kurio plotas 75 m², temperatūra žiemos metu palaikoma 18–24ºC; santykine oro drėgmė 70–80%; spinduliuotė 250-500 lx apsiniaukusią dieną.
Amerikos žemyno augalai:
Taškuotoji justicija (Justicia brandegeana  Wassh. ir L. B. Smith / sin. Beloperone guttata Brandegee). Puskrūmis iš Meksikos. Žiedai panašūs į apynių varpas, sudaryti iš rausvai geltonų pažiedžių, kurios išbūna nevysdamos beveik visus metus, tačiau balti tikrieji žiedai išsilaiko vos keletą dienų.
Bromelijinių (Bromeliaceae Juss.) šeimos augalai skirstomi į 3 pošeimius pagal maisto medžiagų pasisavinimo būdus. Augalai paplitę Vidurio ir Pietų Amerikoje, daugiausia Brazilijoje.
Papajinis melionmedis (Carica papaya L.) natūraliai auga Amerikos žemyne nuo Meksikos iki Čilės. Augalas žydi ir dera ištisus metus. Gamtoje gyvena 4-5 metus. Vaisiai vadinami uogomis. Jų minkštime yra daug įvairių vitaminų – A, B, C, D, cukraus. Sunokę vaisiai valgomi švieži, spaudžiamos sultys, o žali naudojami kaip daržovės.
Raudonoji mangrovė (Rhizophora mangle L.). Medžiai, auga užliejamose jūros pakrantėse, kad išgyventų ir vešėtų, turi orines šaknis. Jos auga virš žemės ir orą gali pasisavinti tiesiai iš atmosferos. Šaknys būna įvairių formų. Vertikaliai aukštyn auga kvėpuojamosios šaknys, o ramstinės šakotosios — iš augalo pagrindo ir linksta žemyn, ore lieka tik jų viršutinė dalis. Turėdamas tokią šaknų įvairovę augalas gali ne tik kvėpuoti, bet ir tvirtai laikytis minkštoje dirvoje.
Azijos žemyno augalai:
Cikinių (Cycadaceae Pers.) šeimos augalai. Tai nedidelė atogrąžose ir paatogrąžiuose auganti plikasėklių augalų grupė. Daugumos augalų išvaizda panaši į palmes, todėl jų pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio kykas – palmė. Augalai yra endemai, t. y. atskirų genčių rūšys auga tik tam tikroje, griežtai apibrėžtoje teritorijoje. Cycas – genties augalai paplitę Rytų Azijoje, Šiaurės rytų Australijoje ir Madagaskare. Zamia – Vidurio ir Pietų Amerikoje, Dioon – Meksikoje, Stangeria – Pietų Afrikoje.
Australijos žemyno augalai:
Palmero doryante (Doryanthes palmeri Benth.) auga Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Daugiamečiai visžaliai augalai. Lapai tamsiai žali, banguotu kraštu. Žiedai stambūs ryškiai raudoni, sutelkti į piramidišką varpą. Gali pakęsti, silpnai užterštą, patalpų orą.
Skėtiškoji ratiklė (Pisonia umbellifera) paplitusi Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Gerai auga tiek šviesoje, tiek šešėlyje. Auga kaip medis arba krūmas.
Afrikos žemyno augalai:
Tikroji dracena (Dracaena draco L.) kilusi iš Kanarų salų, užauga iki 10 m aukščio. Vadinama „drakono medžiu“. Ilgaamžiai medžiai, gali išgyventi iki 3-6 tūkstančių metų. Sužeidus augalą teka raudonos sultys, vadinamos „drakono krauju“. Iš jų gaminami lakai.
Baltoji strelicija (Strelitzia alba (L. f.) Skeels /sin. Strelitzia augusta (Thunb.) Maire & Weiller) savaime auga drėgnose Pietų Afrikos srityse (Kapo provincijoje). Strelicijos žiedo struktūra labai įdomi. Pirmiausia išauga kieta pažiedė, kuri pasisuka nuo stiebo ir pasidaro panaši į paukščio galvą. Iš jos išauga žiedas ant trumpo koto su 3 vainiklapiais. Iš jų 2 lapeliai suaugę, tai sudaro strėlės pavidalo nektarinę. Pažiedės tamsios iki juodumo, o žiedai baltai žydri.