VDU Botanika

Sodo augalai

 

Pomologijos (sodo augalų) kolekcijose prižiūrimos, gausinamos ir puoselėjamos paprastosios ir stambiauogės spanguolių, bruknės, sodinės šilauogės, paprastojo putino, margalapės ir smailialapės aktinidijų kolekcijos.Taip pat čia yra nedidelės paprastojo lazdyno (Corylus avellana L.), šiaurinės avietės (Rubus arcticus L.), paprastosios avietės bei gervuogių (Rubus), geltonžiedės sedulos (Cornus mas L.) kolekcijos, auginami ir dar labai reti Lietuvoje gausiažiedis žilakrūmis (Elaeagnus multiflora Thunb.) bei ožerškis (Lycium L.).

 

Spanguolių kolekcija

Paprastosios spanguolės (Vaccinium oxycoccus L.) kolekcija. Unikali, vienintelė tokia kolekcija Lietuvoje. Rudenį žalias uogienojų kilimas ima raudonuoti įvairiausių formų, dydžių ir atspalvių uogomis. Kolekcijoje yra daugiau nei šimtas veislių ir klonų. Čia saugoma šios rūšies genetinė medžiaga, surinkta Čepkelių, Žuvinto, Kamanų rezervatuose ir kitose Lietuvos aukštapelkėse, vykdoma naujų veislių selekcija. 2008 m. kolekcijai suteiktas Nacionalinės kolekcijos statusas.

Stambiauogės spanguolės (Vaccinium macrocarpon Aiton.) kolekcijoje saugoma beveik penkiasdešimt veislių ir klonų. Šių spanguolių uogienojai stambesni nei paprastosios spanguolės, didesnis jų produktyvumas. Uogos skiriasi sunokimo laiku, dydžiu, forma ir spalva, prinoksta rudenį, kaip tik tada, kai laikas pradėti stiprinti sveikatą prieš peršalimo ligų sezoną. Remiantis ilgamečiais tyrimais, jau atrinktos ir toliau testuojamos perspektyviausios veislės auginimui pramoninėse plantacijose Lietuvoje.

Bruknių kolekcija

Bruknių (Vaccinium vitis-idaea L.) kolekcijoje saugoma apie trisdešimt pavyzdžių, atspindinčių genetinę šios rūšies įvairovę. Čia turime ir retas formas: baltauogę ir smulkiais lapeliais, vos kelis centimetrus aukščio siekiančią Vaccinium vitis – idaea L. subsp. minus (Lodd., G. Lodd. & W. Lodd.) Hultén. Veislės, esančios kolekcijoje, sukurtos Vokietijoje, Rusijoje, Olandijoje, Švedijoje, jos skiriasi uogienojų ir uogų dydžiu, spalva, dauguma per metus duoda du derlius.

Sodinių šilauogių kolekcija

Sodinių šilauogių (Vaccinium x covilleanum Butkus et Pliszka) kolekcijoje šiuo metu auga apie septyniasdešimt veislių ir klonų. Didžiulės, skanios ir naudingos sveikatai uogos dera nuo vidurvasario iki vėlyvo rudens. Kolekcijoje taip pat auginamas Lietuvos floros atstovas – vaivoras (Vaccinium uliginosum L.) bei kitos šilauogių rūšys. 1995–2000 m. atrinkti perspektyvūs siauralapės (Vaccinium angustifolium Aiton.) šilauogės klonai. 2011 m. dviems klonams suteiktas veislių statusas – tai pirmosios lietuviškos šilauogių veislės, pasižyminčios dideliu antocianinų kiekiu uogose. Netradicinių uoginių kolekcijų įkūrėjos dr. Danutės Budriūnienės atminimui viena veislė pavadinta jos vardu – ‘Danutė’ o antroji atspindi Botanikos sodo vietovardį – ‘Freda’.

Paprastųjų putinų kolekcija

Paprastųjų putinų (Viburnum opulus L.) kolekcija – jauniausia pomologijos sektoriuje. Ji įkurta 1997 m. Čia surinkta daugiau nei dvidešimt veislių ir klonų. Susidomėjimas šiuo vaistiniu ir maistiniu augalu didėja, dėl to kolekcija sparčiai plečiasi, vykdomi intensyvūs kompleksiniai moksliniai tyrimai.

Aktinidijų kolekcija

Aktinidijų (Actinidia L.) kolekcijoje – daugiausia margalapių aktinidijų (Actinidia kolomikta (Maxim.) Maxim.) veislių ir klonų. Šios lianos vasarą itin spalvingos – lapai marguoja balta, rožine, žalia spalva. Žalios uogos turi daug mineralų ir vitaminų, tad labai naudingos sveikatai. Didesnes uogas rudenį prinokina smailialapės aktinidijos (Actinidia arguta (Siebold et Zucc.) Miq.). Čia taip pat galima pamatyti kaip atrodo kininė aktinidija (Actinidia deliciosa (A. Chev.) C. F. Liang et A.R. Ferguson), kurios vaisius žinome kivio vardu. Kolekcijoje auginama beveik aštuoniasdešimt veislių ir klonų, tad unikali genetinė šios genties įvairovė ir kruopštaus ilgamečio darbo rezultatas 2008 m. buvo įvertintas suteikiant Nacionalinės kolekcijos statusą.

Istorija

VDU Botanikos sode vaisiniai augalai pradėti auginti nuo pat sodo įkūrimo 1923 m. Įsteigus Pomologijos skyrių, 1951 m. įkurtos pirmosios specializuotos šių augalų kolekcijos. Penkiolika metų skyriui vadovavo doc. A. Urbonas. 1951–1975 m. jo iniciatyva buvo pasodinta įvairių dvidešimties genčių augalų kolekcijos. Doc. A. Urbonas ypač aktyviai tyrė abrikosų aklimatizaciją Lietuvoje, vykdė selekcinį darbą. Buvo atrinkti penki perspektyvūs sėjinukai: ‘Aidas’, ‘Gandas’, ‘Laidas’, ‘Šydas’ ir ‘Vaidas’. Vėliau Pomologijos skyrius buvo panaikintas, daug augalų išnyko. Tačiau iki šiol Botanikos sode auga ir dera obelys, baltasis ir juodasis šilkmedžiai, akį džiugina graikinių riešutmedžių giraitė.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir prasidėjus žemės reformai, kilo didelis susidomėjimas retais, kitų kraštų augalais ir vietine flora. Kilo būtinybė introdukuoti ir aklimatizuoti netradicinius vaisinius augalus Lietuvos sąlygomis, paruošti auginimo rekomendacijas, atrinkti perspektyviausias veisles ir jas išplatinti. 1992 m. Kauno botanikos sode pradėjo dirbti dr. Danutė Budriūnienė. Jos iniciatyva buvo įkurta Netradicinių uoginių augalų tyrimų grupė bei pradėti Vaccinium genties augalų selekciniai darbai, pasodinta keletas iš Lietuvos miškų instituto perkeltų pirmųjų spanguolių, bruknių, sodinių, šilauogių kolekcinių pavyzdžių.

Dabar uoginių augalų kolekcijos padidėjo keliasdešimt kartų ir yra nuolat papildomos naujomis veislėmis ir klonais. Visą vasarą čia noksta įvairios uogos, o Botanikos sodo lankytojai, moksleiviai ir studentai, kitų Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų darbuotojai gali susipažinti su naujausiomis iš JAV, Vokietijos, Lenkijos, Švedijos, Naujosios Zelandijos, Australijos ir kitų pasaulio valstybių atkeliavusiomis uoginių augalų veislėmis. Lankytojų patogumui įrengta žalioji klasė „Uoga“.

Pomologijos kolekcijose sektoriaus darbuotojai prižiūri, gausina ir puoselėja paprastosios ir stambiauogės spanguolių, bruknės, sodinės šilauogės, paprastojo putino, margalapės ir smailialapės aktinidijų kolekcijas. Nuo 1992 m. nuosekliai vykdoma naujų uoginių augalų aklimatizacija ir introdukcija, moderniausiais molekuliniais metodais tiriamas vertingų augalų adaptacijos mechanizmas. Sektoriaus mokslininkai taip pat tiria augalų biologines ir ūkines savybes, vaisių ir uogų biocheminę sudėtį, vykdo selekciją, ruošia uoginių augalų auginimo ir uogų panaudojimo rekomendacijas alternatyviomis ūkininkavimo galimybėmis besidomintiems ūkininkams. Šiandien į pomologinių kolekcijų tyrimus aktyviai įsijungia VDU Gamtos fakulteto studentai ir mokslininkai. Išskirtiniai, įdomūs, kompleksiniai uoginių augalų tyrimai vykdomi su Varšuvos universiteto (Lenkija) ir Aksaray universiteto (Turkija) mokslininkais.

Taip pat čia yra nedidelės paprastojo lazdyno (Corylus avellana L.), šiaurinės avietės (Rubus arcticus L.), paprastosios avietės bei gervuogių (Rubus), geltonžiedės sedulos (Cornus mas L.) kolekcijos, auginami ir dar labai reti Lietuvoje gausiažiedis žilakrūmis (Elaeagnus multiflora Thunb.) bei ožerškis (Lycium L.).

2015 m. centrinėje Botanikos sodo dalyje, netoli oranžerijų, įrengta Kultūrinių erikinių augalų ekspozicija, kuriai atstovauja ir Vaccinium genties uoginiai augalai (šilauogės, bruknės, spanguolės). Kolekcijų kuratoriai ir mokslininkai dalijasi savo žiniomis su visais besidominčiais žmonėmis teminių seminarų, praktikų ir individualių konsultacijų metu, skelbia naujausių tyrimų rezultatus mokslinėse ir mokslo populiarinimo publikacijose.