Australijai charakteringi medžiai – kraštovaizdžiui svarbios rūšys, vaidinančios ryškų vaidmenį šiuolaikiniai augalijos dangai ir sudarantys dominuojančius sąžalynus. Asiūklinė kazuarina (Casuarina equisetifolia L.), brachichitonas (Brachychiton Schott & Endl.), kalistemonas (Callistemon R.Br.), aukštasis metrosiderosas (Metrosideros exelsa Gaertn.).
Afrikos žemyno augalai:
Pirštiškoji adansonija (Adansonia digitata L.), vaistinis žargis (Bowiea volubilis Harv. ir Hook.f.), Sansevjera (Sansevieria Thunb.), Storlapinių (Crassulaceae J.St.-Hil.) šeimos augalai (sukulentai), Madagaskarinė ravenala (Ravenala madagascariensis J.F.Gmel.), Alavijas (Aloe L.).
Alavijas (Aloe L.) dažnai vadinamas alijošiumi. Gentyje virš 340 rūšių, daugiamečiai augalai, dažnai su medėjančiu stiebu. Paplitę atogrąžų Afrikoje bei Madagaskaro saloje. Lapai ilgi sultingi dantytais ar dygliuotais pakraščiais, auga apkabindami stiebą, daugelio rūšių su apnašomis. Žiedynai šluotelių pavidalo. Žiedai vamzdiški, geltoni, raudoni arba oranžiniai.
Amerikos žemyno augalai:
Agava (Agave L.) visžaliai daugiamečiai, žoliniai, monokarpiniai, kserofitai arba sukulentai. Dekoratyviniais sultingais, odiškais lapais, sutelktais į skrotelę. Žiedynkotis iki 10–12 m aukščio su daugybe varpelio formos žiedų ir įvairių spalvų, nuo gelsvai–žalsvų iki violetinių.
Agavos auga skirtinguose sauso ir karšto klimato srityse. Meksika – pagrindinė augavietė, čia agavos auga krūmynuose, kalnų miškuose. Kalifornijos pakrantėse agavos auga tarp savanos augalų. Į Raudonąją knygą 1979 m įrašytos 2 rūšys: smulkiažiedė agava (Agave parviflora Torr.) įtraukta į CITES I priedą (Vašingtono konvencija) ir į CITES II priedą įtraukta Karalienės Viktorijos agava (Agave victoria–reginae), kaip retos ir nykstančios rūšys.
Juka (Yucca L.) kilusi iš Meksikos, plačiau paplitusi Vidurio ir Šiaurės Amerikoje. Dekoratyvinis augalas, įspūdingai atrodo žydėjimo metu. Žiedeliai varpelio formos, balti, gelsvai balti iki 8 cm ilgio.
Kaktusai (Cactus) kaktusinių (Cactaceae Juss.) šeimos augalai. Tai stambi augalų grupė, kurioje priskaičiuojama apie 3000 rūšių. Kaktusų tėvynė – Amerika.
Kaktusai – sukulentiniai (succus – sultys, lentus – ilgalaikis) augalai su storu sultingu, briaunotu stiebu. Būdingas jų požymis – gebėjimas kaupti ir ilgai išsaugoti savo audiniuose didelį kiekį drėgmės. Reikia žinoti, kad kiekvienas kaktusas – sukulentas, tačiau ne kiekvienas sukulentas – kaktusas. Kaktusai labai varijuoja pagal formą ir dydį. Auga sausringuose rajonuose arba drėgnuose atogrąžų miškuose (ripsaliai, nareniai, lapeniai ir kai kurie kiti) o melokaktusai – vandenyno pakrantėse.
Puošnusis raudminaitis (Scadoxus multiflorus (Martyn) Raf. / Haemanthus katherinae Baker) lapai plačiai linijiški, šviesiai žali, kurie rudenį sunyksta. Žiedai smulkūs oranžiniai, sutelkti į skėtį. Žydi balandžio – gegužės mėn. Granatinis raudminaitis (Haemanthus puniceus L.) randamas Pietų Amerikos žvyringose dirvose. Žiedai gelsvai raudoni. Žydi vasarą.
Azijos žemyno augalai: Leopardinis amorfofalas (Amorphophallus konjac K. Koch) auga Rytų Azijoje. Daugiametis, vienlapis gumbinis augalas, turintis ryškų poilsio periodą. Žydi žiemos metu. Išaugina žiedyną iki 1-2 m aukščio, didelis rudas papėdlapis dengia burbuolę. Kvepia labai nemaloniai. Vasarą išaugina vieną didelį lapą, kuris rudenį nudžiūsta.
