VDU Botanikos sodas

Gruntą valančių augalų ekspozicija

Šioje ekspozicijoje auginami grupėmis susodinti augalai, kurie paspartina įvairiomis medžiagomis užteršto dirvožemio apsivalymą.

Fitoremediacija – naujai atsirandanti ir daug žadanti technologija nestipriai užterštiems dirvožemiams valyti naudojant augalus.

Augalai yra mediatoriai tarp dirvožemyje esančių nejudrių teršalų ir gamtoje vykstančių gyvybinių ciklų. Kai kurie iš jų ypač tinkami siekiant paspartinti natūralius dirvožemio apsivalymo procesus. Pavyzdžiui, siekiant dirvožemį apvalyti  nuo toksinių medžiagų (sunkiųjų metalų, pesticidų, naftos bei jos produktų ir t. t.), geriausiai  tinka daugiamečiai augalai, užauginantys gausią antžeminę dalį, toleruojantys pakankamai didelį užterštumą ir kaupiantys toksinus lapuose. Paprastai šie augalai turi ilgus šakniastiebius su dviejų tipų pumpurais arba išaugina ilgą, tvirtą liemeninę šaknį.

Šių augalų pagrindinės funkcijos – pagerinti dirvos aeracijos kokybę ir sukurti palankią aplinką mikrobiotai vystytis.

Ekspozicijos įrengimą remia viešoji įstaiga GRUNTO VALYMO TECHNOLOGIJOS.

Dirvožemio apsivalymą nuo toksinių medžiagų spartina šie žoliniai augalai:

  • dirvinis kietis (Artemisia campestris),
  • paprastasis kietis (Artemisia vulgaris),
  • paprastoji bitkrėslė (Tanacetum vulgare),
  • didžiagalvė bajorė (Centaurea scabiosa),
  • pakrūminė bajorė (Centaurea jacea),
  • dirvinė usnis (Cirsium arvense),
  • šilinis viržis (Calluna vulgaris),
  • paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum),
  • didžioji dilgėlė (Urtica dioica),
  • mažažiedė sprigė (Impatiens parviflora),
  • raudonasis eraičinas (Festuca rubra),
  • pievinė miglė (Poa pratensis),
  • plokščioji miglė (Poa compressa),
  • daugiametė svidrė (Lolium perrene),
  • smiltyninė viksva (Carex arenaria),
  • plaukuotoji viksva (Carex hirta),
  • smiltyninis lendrūnas (Calamagrostis epigejos),
  • paprastasis varputis (Elytrigia repens),
  • smiltyninis šepetukas (Corynephorus canescens).

Kultūriniai augalai:

  • geltonžiedis lubinas (Lupinus luteus),
  • avižos (Avena sativa),
  • žieminiai rugiai (Secale cereale),
  • baltasis dobilas (Trifolium repens),
  • pomidorai (Solanum s.l.),
  • cukinijos (Cucurbita pepo).

 

Augalai, naudojami rekultivuojant naftos produktais užterštus dirvožemius:

  • paprastasis varputis (Elytrigia repens),
  • paprastoji nendrė (Phragmites australis),
  • geltonžiedis lubinas (Lupinus luteus),
  • tikrasis eraičinas (Festuca pratensis),
  • nendrinis dryžutis (Typoides arundinaceae),
  • linas (Linum sativum),
  • pašarinis motiejukas (Phleum pratense),
  • mėlynžiedė liucerna (Medicago sativa),
  • pievinė miglė (Poa trivialis),
  • baltasis dobilas (Trifolium repens),
  • avižos (Avena sativa),
  • vikiai (Vicia sativa),
  • žieminiai rugiai (Secale cereale).

 

Augalai, mažinantys dirvožemio taršą netoksinėmis medžiagomis

Tai įvairių ekologinių grupių augalai, fiziologiškai prisitaikę kaupti savo audiniuose įvairius junginius (druskas, nitratus, fosfatus, karbonatus), kurių dirvožemyje yra ženkliai daugiau nei įprastai.

Kalcifilai – pakantūs karbonatų pertekliui dirvožemyje:

  • plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus), įrašyta į Lietuvos RK, saugoma,
  • geltonasis bobramunis (Anthemis tinctoria),
  • geltonžiedė liucerna (Medicago falcata).

Nitrofilai – pakantūs azoto pertekliui:

  • burnočiai (Amaranthus ssp.),
  • didžioji dilgėlė (Urtica dioica),
  • kibusis lipikas (Galium aparine),
  • notrelės (Lamium ssp.).

Halofitai – druskingų vietų augalai:

  • trispalvis astras (Aster tripolium), įrašytas į Lietuvos RK, saugomas,
  • druskė (Salsola ssp.).