VDU Botanika

Drėgnieji tropikai

IV oranžerijos skyrius – drėgnųjų atogrąžų augalams, kurio plotas 75 m², temperatūra žiemos metu palaikoma 18–24ºC; santykine oro drėgmė 50–60%; spinduliuotė 500-800 lx apsiniaukusią dieną.

Amerikos žemyno augalai:
Peperomijos – pipirinių (Piperaceae C.Agardh) šeimos augalai. Skyriuje auginama 28 rūšys ir 8 veislės. Jų geografinis paplitimo arealas yra Pietų Amerikos atogrąžos, viena rūšis auga Japonijoje (Peperomia japonica Makino). Trys rūšys, P. glabella ((Sw.) A.Dietr.), P. humilis (A.Dietr.) ir P. magnoliifolia ((Jacq.) A.Dietr.), savaime auga Pietų Floridoje, saugomos kaip nykstančios rūšys.
Kvapioji vanilė (Vanilla planifolia Andrews) kilusi iš Centrinės ir Pietų Amerikos. Liana su orinėmis šaknimis, plačiais, priešiniais lapais ir gelsvai baltais žiedais. Vaisius augalas veda subrendęs, siekiantys 3 m ilgį. Kad užmegstų ankštarėles reikalingi specialūs vabzdžiai, kurie apdulkintų žiedus, arba dirbtiniu būdu. Ankštarėlių ilgis 15 cm, jos subręsta per 5–10 mėnesių.
Didžiažiedis grakštuolis (Eucharis grandiflora Planch. & Linden) daugiametis svogūninis augalas, kilęs iš drėgnų Amerikos miškų, savaime auga Amazonės pakrantėse. Dažnai vadinamas „Amazonės lelija“. Žiedai labai balti, kvepiantys, sutelkti į skėtį. Žiedai primena narcizo žiedą.
Afrikos žemyno augalai:
Afrikinis žiodvis (Costus afer Ker Gawl.) kilęs iš Vakarų Afrikos. Žiodvis – daugiametis žolinis augalas, paplitęs pietryčių Azijoje. Jis užauga iki 2 m aukščio ir turi labai stiprią šaknų sistemą. Indijoje ir Kinijoje auginamas dėl šaknų, kurios turi vaistinių savybių ir labai malonų medienos aromatą.
Stambialapis tukvis (Pachypodium lamerei Drake) paprastai augina vieną stiebą, ant kurio lapai išsidėstę spirališkai. Su amžiumi seni lapai nukrenta ir pasimato pilkas, dygliuotas stiebas. Savo išvaizda augalai yra truputį panašūs į palmes. Todėl populiariai vadinami Madagaskaro palmėmis. Vasarą ūglių viršūnėse suformuoja kvapnius, baltus, su geltona dėme viduryje žiedus. Po žydėjimo stiebas išsišakoja. Tukvių sultys nuodingos.
Azijos žemyno augalai:
Švelnioji kariota (Caryota mitis Lour.) kilusi iš Pietryčių Azijos. Tanki, vertikali šios palmės vėduoklė susideda iš trikampių tarsi įpjautų lapų. Jos tvirti lapai su plačiais, plokščiais plunksniškais lapeliais yra unikalios formos, kuri primena įpjautą žuvies uodegą, todėl vadinama „žuvies uodegos palme“. Augalas gali išaugti iki 3 m aukščio ir 2 m pločio.
Vičo pandanas (Pandanus veitchii Hort.) kilęs iš Pietryčių Azijos. Ilgi, linijiški lapai išsidėstę aplink stiebą spiralės forma. Kai jie nukrenta, ant stiebo lieka augalui būdingas randų raštas. Jo lapai su gelsvais arba baltais išilginiais dryžiais gali išaugti iki 1 metro ilgio. Lapų kraštuose yra stiprūs dygliukai. Senesni augalai išleidžia orines šaknis, kurios vadinamos ramstinėmis šaknimis.
Vaistinė alpinija (Alpinia officinarum Hance) naudojamas šakniastiebis, kaip prieskonis. Rytų medicina, iš alpinijos sėklų rekomenduojama gydyti maliariją, rėmenį, dantų skausmą. Šakniastiebis naudojamas virškinimo sutrikimams, taip pat naudojamas gerinti apetitą, galvos skausmus, jūros ligą palengvinti. Augalas pagal kinų mediciną, stimuliuoja imuninę sistemą.
Prieskoniniai augalai – pipirai (Piper L.) priskiriami prie retų augalų. Ilgasis pipiras (Piper longum L.) – stiebas plonas, laipiojantis iki 3 m ilgio. Prieskoninis, vaistinis augalas, natūraliai augantis Pietų Azijos (Rytų Himalajai) atogrąžose. Europoje šis pipiras yra retas prieskonis kulinarijoje, bet plačiai naudojamas Indijoje, Šiaurinėje Afrikoje, Indonezijoje ir Malaizijoje. Jis yra aromatingas, stimuliuojantis, naudojamas gydyti kvėpavimo takų infekcijos ir kt. Jis naudojamas kaip raminanti priemonė.
Japoninis pipiras (Piper kadzura M.Hiroe) – šliaužiantis krūmas su orinėmis šaknimis. Kilęs iš Japonijos ir Pietų Korėjos. Ūgliai pusiau sumedėję, lapai odiški su ryškiomis gyslomis. Ajurvedoje naudojama kaip jauninanti priemonė, aromatingas prieskonis.
Piper sarmentosum (Roxb.) kilęs iš Vietnamo. Žolinis augalas, stačiu, iki 60 cm aukščio, vėliau šliaužančiu, iki 5 m ilgio, stiebu. Auginami Indijoje ir Pietryčių Azijoje. Vartojamas kaip prieskonis ir vaistas. Tailande žali arba virti jauni lapai naudojami maistui.
Begonijos – begoninių (Begoniaceae C.Agardh) šeimos augalai. Daugiamečiai žoliniai augalai, puskrūmiai, žemaūgiai krūmai vertikaliais arba šliaužiančiais stiebais. Begonijos kilę iš Centrinės ir Pietų Amerikos, Azijos, Afrikos drėgnųjų atogrąžų miškų. Yra rūšių, kurios auga Himalajų, Andų aukštikalnėse, 4 km aukštyje. Begonijų natūraliose augavietėse visada drėgna ir šilta, oro temperatūra paros bėgyje kinta nuo 20°C iki 40ºC. Todėl introdukuoti augalai auginami patalpose jautriai reaguoja į drėgmės trūkumą ir žemą aplinkos temperatūrą.