VDU Botanikos sodas

Lapkričio mėnesio augalas

Baltoji strelicija (Strelitzia alba) – strelicinių (Strelitziaceae) šeimos augalas. Savaime auga drėgnuose Pietų Amerikos atogrąžose. Gentyje – 4 rūšys. Tai – visžaliai, daugiamečiai žoliniai augalai. Gentis pavadinta princesės Charlotte von Mecklenburg – Strelitz, 1744–1818, Anglijos karaliaus Georgo III žmonos vardu.

Priežiūra. Strelicijos priežiūra yra visiškai nesunki, tačiau reikia erdvios patalpos. Augalas mėgsta ryškų apšvietimą, net saulėkaitą. Retkarčiais lapus reikia apipurkšti, tačiau saugoti žiedus nuo vandens. Karštu metų laiku streliciją reikia laistyti gausiai, žiemą – saikingai. Dirvožemis turi būti drėgnas, bet ne šlapias. Oras – drėgnas. Gegužės–birželio mėn. – poilsio periodas. Po to augalai pradedami gausiai laistyti, augimo laikotarpiu strelicija tręšiama kas dvi  savaitės. Kas antri metai peržydėjusį augalą reikia tręšti gerai perpuvusiu mėšlu. Jaunas strelicijas reikia persodinti kasmet pavasarį į derlingą ir gerai vandenį praleidžiantį dirvožemį. Senesnio augalo persodinti nereikia, nes dėl to gali nebekrauti žiedų, pakanka pakeisti viršutinį dirvožemio sluoksnį labai derlinga žeme. Suaugusi strelicija auginama dideliuose moliniuose arba mediniuose vazonuose. Dirvožemis ruošiamas iš velėninės, durpinės arba lapinės, kompostinės žemės, smėlio ir trupučio molio. Patariama į šį mišinį įmaišyti kalio sulfato, superfosfato ir gerai palaistyti. Mišinys paruošiamas prieš 2 savaites iki sodinimo. Jauniems augalams į dirvožemį patartina primaišyti smulkintos medžio anglies. Vasarą augalą galima išnešti į lauką ir šviesioje, šiltoje vietoje įkasti į žemę. Rudenį, prieš šalnas, įnešti į vėsią, gerai vėdinamą patalpą, kur  temperatūra žiemą turėtų būti 12–16°C. Pakenčia 8–12°C temperatūrą žydėjimo metu.

Dauginimas. Strelicija dauginama sėklomis, šoninėmis atžalomis ir kero dalijimu. Pavasarį persodinant augalą, keras peiliu padalijamas į kelias dalis, turinčias du–tris lapus. Per šešias savaites šie augalai išleidžia naujas šaknis ir prižiūrimi kaip ir suaugę. Šoninėmis atžalomis strelicija dauginama peržydėjusi. Atskirti atžalas reikia atsargiai, kad nelūžinėtų šaknys.

Sėklos prieš sėją 12 valandų mirkomos 20–28 °C temperatūros vandenyje. Po to sėjamos į durpės ir smėlio mišinį, kur laikomos 20–22°C temperatūroje, sudygsta per 40–50 dienų. Paaugę daigai sodinami po vieną į 7–8 cm skersmens vazonėlius. Dirvožemis ruošiamas iš durpinės, lapinės žemės ir smėlio.  Vėliau daigai dar 1–2 kartus persodinami į didesnius vazonus. Iš sėklų išauginti augalai žydi trečiais metais.

Ligos ir kenkėjai. Streliciją svarbu tinkamai laistyti, nes žemesnėje temperatūroje nuo vandens pertekliaus pradeda pūti lapai ir šaknys, o vasarą trūkstant drėgmės augalas skursta. Laikant sausoje patalpoje gali užpulti voratinklinė erkė – naikinama dažnai nupurškiant šaltu vandeniu arba akaricidu. Puola miltuotasis skydamaris – nuvalomas muiluotu arba spirituotu vandeniu, po to nuplaunama švariu vandeniu, jei nepadeda,  nupurškiama atitinkamu insekticidu.

Baltoji strelicija auginama Botanikos sode nuo 1996 m. Ji išauginta iš sėklų, gautų iš Berlyno Botanikos sodo.