VDU Botanika

BIRUTĖS GALDIKAS ĄŽUOLŲ GIRAITĖ

VDU Botanikos sode auga unikali garsios gamtosaugininkės ir antropologės, vienos iškiliausių lietuvių kilmės mokslininkių prof. Birutė Galdikas garbei pasodinta ąžuolų giraitė. Joje auga gamtos paveldo sąraše esančių ąžuolų palikuonys. Šių sodinukų pirmtakai yra ąžuolai, dar menantys pagonybės laikus – Šventybrasčio (Kėdainių r.), Šaravų (Kėdainių r.), Glitiškių (Vilniaus r.), Gojaus (Vilniaus r.), Mingėlų (Plungės r.), Stelmužės (Zarasų r.) ąžuolai. Šiuos ąžuoliukus, kurie yra daugelio gamtos paminklais paskelbtų šimtamečių ąžuolų genetiniai klonai, išaugino Kėdainių urėdijos girininkas Juozas Girinas, įskiepijęs šių medžių šakelėmis paprastojo ąžuolo poskiepius. Kai pagonybės laikus menantys jų pirmtakai pasens ir sunyks, šios giraitės ąžuoliukai taps jų atgimimų.

Didelė tikimybė, kad šalia augdami galingiausių Lietuvos ąžuolų palikuonys kryžminsis ir iš jų gilių bus galima užauginti įspūdingai augančius, tvirtus ir ilgaamžius medžius. Jie kasdien primins, kokie stiprūs yra mūsų tautos ryšiai su gamta, ir kokia didelė mūsų atsakomybė ją saugant. Lankomoje parko dalyje, ąžuolų giraitei skirtoje teritorijoje, įrengti du informaciniai stendai: prof. B. Galdikas gamtos apsaugos veikla bei Lietuvos ąžuolų kilmė ir Lietuvos ąžuolai senoliai.

Ąžuolų sodinimas Lietuvoje turi gilią prasmę. Senovėje Lietuva buvo ąžuolų kraštas. Galingas, lėtai augantis ąžuolas yra išskirtinis mūsų etnokultūrai, kultinis medis. Šventi ąžuolai ir ąžuolų giraitės buvo baltų dvasinių ritualų ir galingiausių dievų garbinimo vietos. Dar 1420 m. buvo uždrausta kirsti senus ąžuolus. XVI a. ąžuolynai galėjo sudaryti 15–20 proc. miškų ploto, tačiau jau 1937 m. valstybiniuose miškuose ąžuolynai sudarė tik 1,3 proc. Šiuo metu jie užima beveik 2 proc. Lietuvos miškų ploto. Įspūdingiausi ir seniausi ąžuolai paskelbti Lietuvos gamtos paminklais.

2010 m. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro patvirtintame valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąraše botaniniais gamtos paveldo objektais įvardyti 117 ąžuolų. Iš jų didžiausios apimties yra Stelmužės ąžuolas – jo apimtis 1,3 m. aukštyje – 9,58 m, aukštis – 23 m. Šie seni, neretai jau pažeisti medžiai, yra neatskiriama gamtinės sistemos dalis, su jais yra susiję daug paukščių, vabzdžių, grybų ir augalų rūšių. Todėl saugodami senus medžius praturtiname biologinę įvairovę.

Prof. B. Galdikas gyvenimas yra ypatingai atsakingo asmenybės požiūrio į aplinką pavyzdys. Ji paskyrė savo gyvenimą sparčiai nykstančių žmogbeždžionių, „miško žmonių“ – orangutanų apsaugai. Esminė orangutanų išlikimo sąlyga yra jų gyvenamosios aplinkos – miškų apsauga. Prof. Birutės Galdikas iniciatyva ąžuolai sodinami Indonezijos Borneo salos miškuose, kad orangutanai turėtų daugiau mėgstamo maisto – gilių.

2010 m. prof. B. Galdikas buvo suteiktos Vytauto didžiojo universiteto garbės daktaro regalijos. Šis apdovanojimas skirtas už mokslinę veiklą ir moralines vertybes, įkvėpiančias akademinę jaunuomenę siekti pažinimo ir kilnių tikslų.

Birutės Galdikas ąžuolų giraitė VDU Kauno botanikos sode buvo pasodinta  2011 m. gegužės 14 d. įgyvendinant projekto ŽALIASIS ALEKSOTAS Nr. VP3-1.4-AM-09-K-01-113 veiklas.