VDU Botanikos sodas

21
sausio

Žiedus skleidžia įspūdingi leopardiniai amorfofalai

Beveik mėnesiu anksčiau nei įprasta VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje ima žydėti  įspūdingo dydžio, formos ir istorijos augalai. Nemalonų kvapą skleidžiantis leopardinis amorfofalas – tikras egzotikos mėgėjų traukos objektas.

„VDU Kauno botanikos sode leopardiniai amorfofalai lankytojus traukia nuo 2008 m., kuomet augalą padovanojo buvęs direktorius dr. R. Budriūnas. Šiais metais augalas pražysta kiek anksčiau – paprastai žiedų sulaukdavome vasario viduryje. Jeigu dienos nebus labai saulėtos, amorfofalai žydės apie savaitę. Nemalonų kvapą jie skleidžia apie dvi dienas“, – sakė VDU Kauno botanikos sodo oranžerijos vedėja dr. Judita Varkulevičienė.

Augalą vadina „lavono gėle“ ir „velnio liežuviu“

Gentyje, kurios pavadinimas verčiamas kaip „beformė išauga“, – apie 170 augalų rūšių, augančių atogrąžų juostoje nuo Afrikos iki Australijos. Didžiulis augalo žiedas išauga iš po žeme esančio gumbo. Vos kelios rūšys maloniai kvepia, o dauguma turi nemalonų pūvančios mėsos kvapą. Taip augalas privilioja muses, kurios, patekusios į  žiedo vidų, negali išlipti, nes trukdo daugybė burbuolės viduryje išsidėsčiusių plaukelių. Išsilaisvina, kai vyriškieji žiedai subręsta, ir žiedadulkės nusėda ant vabzdžių, kurie apdulkina moteriškus žiedus. Savidulka nevyksta, nes moteriški žiedai vystosi anksčiau. Žiedyno apačioje yra moteriški piesteliniai žiedai, aukščiau – vyriškieji kuokeliniai, o viršutinė dalis – sterili. Pavasarį iš gumbo išauga vienintelis lapas.

Pats stambiausias šios genties atstovas – Amorphophallus titanum. Šį augalą 1878 m. rado ir aprašė italų botanikas O. Bekkaris. Žiedas išauga iki 2,5 m. aukščio, žydi 2–3 dienas. Gumbo skersmuo būna iki 50 cm, svoris – 25–50 kg (didžiausias svoris – 75 kg). Tėvynė – Sumatros sala, kur šie augalai auga kalkingose kalvose. Paplitę pavadinimai – „gyvatės palmė“, „velnio liežuvis“ ir „lavono gėlė“.  Auginimas – labai sudėtingas.

Naudoja medicinoje ir net valgo

Anot dr. J. Varkulevičienės, Kinijoje amorfofalas auginamas jau 1500 m. „Kinai juos džiovina, kepa, troškina, gamina ne tik miltus, makaronus, padažus ir želė, bet ir naudoja kosmetikos pramonėje ir medicinoje. Beje, nors šie šakniagumbiai turi daug krakmolo, jie yra nekaloringi – tinka dietinėje mityboje“, – pasakojo dr. J. Varkulevičienė.

Kitos aktualijos

2018 05 18
Augalų žavadienis 2018
Kasmetinė žavėjimosi augalais šventė – „Augalų žavadienis“ – ir vėl sukvietė didelius ir mažus į VDU Botanikos sodą Kaune. Tradiciškai šventę pradėjo gausi moksleivių ir darželinukų eisena: gėlėmis, vainikais ir gamtiniais motyvais pasipuošę vaikai klausėsi šventinio koncerto ir skanavo ...
Plačiau
2018 05 14
Skelbiame rododendrų žydėjimo savaitę!
Beveik pusę amžiaus kurtoje, per 80 veislių demonstruojančioje Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo rododendrų ekspozicijoje – pats žydėjimas. Itin ryškių spalvų margumyne puikuojasi ir lankytojų žvilgsnius traukia iš viso pasaulio surinkta turtinga šių „rožės medžiais“ pavadintų krūmų ir medelių ...
Plačiau
2018 05 09
Gegužės 9-11 dienomis oranžerija nelankoma
DĖMESIO: informuojame, kad nuo gegužės 9 d. 12:00 val. iki gegužės 11 d. VDU Botanikos sodo oranžerija nelankoma. Atsiprašome už nepatogumus ir kviečiame apsilankyti nuo gegužės 12 d. (šeštadienio).
Plačiau
2018 05 08
Kviečia į seminarą „Plynųjų kirtimų poveikis miško ekosistemų biologinei įvairovei“
Vykdant Nacionalinės mokslo programos „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ projektą „Plynųjų kirtimų poveikio miško ekosistemų biologinės įvairovės dinamikai tyrimai“ (SIT-1/2015), organizuojamas mokslinis-praktinis seminaras „Plynųjų kirtimų poveikis  miško ekosistemų biologinei įvairovei“. Seminaras vyks gegužės 17 d., Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje, ...
Plačiau