VDU Botanikos sodas

03
liepos

Žiedais pasipuošė didžiausia Lietuvoje astilbių ekspozicija

Į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą (Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas) kviečia įvairiaspalviais žiedais ir skirtingomis šluotelių formomis žavinčios astilbės. Čia įkurta didžiausia Lietuvoje astilbių kolekcija-ekspozicija lankytojus supažindins su šimtais senųjų ir naujųjų veislių.

„Nors VDU Botanikos  sodo astilbių ekspozicija-kolekcija dar nauja –  įkurta 2016 m. rudenį – jau atsiskleidžia šių augalų grožis. 8,5 arų plote galima išvysti apie 200 veislių, kurios yra susodintos pagal spalvas ir aukščius. Ekspozicijoje – tiek senosios veislės, tiek naujos. Mūsų ekspoziciją spalvina žiedai nuo baltų iki tamsiai raudonų, lankytojus žavi įdomių formų šluotelės ir lapai“, – sakė astilbių kolekcijos vyresn. botaninių kolekcijų kuratorė Žibutė Baškienė. VDU Botanikos sode auginamos labiausiai žinomos astilbių rūšys: kininė (Astilbe chinensis (Maxim.) Franch. et Sav.), Dovydo (A. davidii(Franch.) Henry, japoninė (A. japonica (C. Morren et Decne.) Gray),  Tunbergo (A. thunbergii (Siebold et Zucc.) Miq.), paprastoji (A. simpllicifolia Mak.) ir t. t. Šias rūšis kryžminant tarpusavyje išvesta daugybė astilbių veislių, kurias taip pat galima pamatyti VDU Botanikos sode. Veislės viena nuo kitos skiriasi mažiau negu jų rūšys, tačiau ir jų įvairovė yra gana didelė.

Astilbės gentis priklauso uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimai. Įvairūs autoriai šioje gentyje priskaičiuoja 30–40 gamtoje aptinkamų rūšių. Astilbių rūšys savaime auga Kinijoje, Japonijoje, Korėjos pietuose, Indijos rytuose, JAV pietryčiuose. Gamtoje auga lapuočių miškuose, upelių pakrantėse, kur vasarą išsilaiko drėgmė.

Astilbės – daugiamečiai šakniastiebiniai žoliniai augalai. Jų lapai dvigubai ar trigubai susiskaidę, kai kurių veislių gana ryškiai blizgantys, kol jauni – nuo ryškiai žalios iki raudonai rusvos spalvos. Žiedyne yra iki kelių šimtų mažų, vos kelių milimetrų skersmens žalsvų, baltų, rausvų, raudonų ar violetinių vienalyčių arba dvilyčių žiedų. Žydėti pradeda birželio mėnesį, o baigia rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Žydi apie 20–30 dienų.

„Astilbes tinka auginti vienarūšėse grupėse. Jas galima derinti su kitais daugiamečiais, pusiau unksminiais augalais: melsvėmis, arunkais, snapučiais, rodžersijomis, katilėliais, plukėmis. Šiuos augalus galima sodinti šalia krūmų ar vejoje didelėmis grupėmis. Astilbės gerai auga prie vandens baseinų arba ūksmingose parko vietose“, – sakė vyresn. botaninių kolekcijų kuratorė Žibutė Baškienė. Soduose ir želdynuose auginamoms astilbėms geriausiai tinka derlingi, puveningi, neutralios ar silpnai rūgščios reakcijos dirvožemiai. Taigi, joms patinka drėgni dirvožemiai, drėgnas oras ir pavėsingos vietos, nes taip augo jų laukiniai protėviai.

Kitos aktualijos

2018 11 09
VDU Botanikos sode plasnos įvairiaspalviai atogrąžų drugiai
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas) atidaroma jubiliejinė atogrąžų drugių paroda. Nuo lapkričio 12 d. iki pat Naujųjų metų lankytojai galės grožėtis įvairių margaspalvių drugių skraidymu, stebėti jų maitinimosi ypatumus, o jei pasiseks – ...
Plačiau
2018 10 24
Tarptautinėje konferencijoje pristatė edukacines veiklas
Spalio 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Edukacijos ir paslaugų skyriaus atstovės dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Edukacinės erdvės ir ugdymo procesas“. VU Botanikos sode organizuotame renginyje buvo pristatytas stendas, skirtas Botanikos sodo edukacinėms veikloms ir jų pritaikymui neformaliajam vaikų ...
Plačiau
2018 10 09
Jubiliejinė rudens šventė „Pakalnutės uoga 2018“
Jau dvidešimtoji, jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo rudens mugė „Pakalnutės uoga“ šiemet išaugo į rudens šventę: spalio 5-7 dienomis Aukštosios Fredos dvaro prieigose prekystalius tautodailės dirbiniais ir gardėsiais nuklojo amatininkai ir ūkininkai, prieskonių kvapų ir papuošalų gamintojai, puošti sodybas ...
Plačiau
2018 09 29
VDU prof. R. Daubaras: kirtimai turi būti išmanūs
„Miškas yra kiekvieno lietuvio širdyje – todėl daugelis labai jautriai reaguoja, kai mato iškirstus medžius. Kirsdami juos, galvodami tik apie medieną, skurdiname ekosistemas – kaip Sovietų Sąjungoje, kai niekas nesirūpino gamtos apsauga. XXI amžiuje mišką turėtume saugoti – atsižvelgti ...
Plačiau