VDU Botanikos sodas

22
spalio

VDU mokslininkai tiria svarbius gamtos procesus

VDU pradeda vykdyti du tarpinstitucinius projektus, skirtus itin aktualiems ir svarbiems pasauliniams gamtos procesams – klimato kaitai, biologinei įvairovei, tvarumui. Abu projektai gavo Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fondo finansavimą pagal Nacionalinę mokslo programą „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“.

Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedra koordinuoja projektą „Klimato ir aplinkos kaitos kompleksinis poveikis agro-ekosistemų produktyvumui, biologinei įvairovei ir tvarumui“. Šis tarpdisciplininis, tarpinstitucinis projektas tirs kompleksinį įvairių faktorių poveikį agro-ekosistemoms – tai yra, žmogaus sukurtoms ir reguliuojamoms ekosistemoms, kuriomis siekiama didinti žemės ūkio produktyvumą.

Spręs vieną aktualiausių problemų – klimato ir aplinkos veiksnių sąveiką

Projekto vadovas, VDU Aplinkotyros katedros prof. habil. dr. Romualdas Juknys teigia, jog pastaruoju metu vis stiprėja ir dažnėja pasauliniai klimato kaitos procesai ir jų padariniai – sausros, karščio bangos, stiprūs vėjai, kurie paveikia ekosistemas, formuoja naujas aplinkos sąlygas. Šias neigiamas tendencijas akivaizdžiai iliustruoja pastarųjų metų meteorologinės sąlygos.

„Be to, Lietuvoje žymiai padidėjo agro-ekosistemų naudojimo intensyvumas ir naudojamų trąšų bei pesticidų kiekiai, sumažėjo jų biologinė įvairovė, padidėjo jautrumas klimato ir aplinkos kaitai. Savo ruožtu iškilo ir grėsmė ilgalaikiam ekosistemų tvarumui. Viena aktualiausių ir sunkiausiai sprendžiamų problemų išlieka įvairių klimato ir aplinkos veiksnių sąveika, jų kompleksinis poveikis agro-ekosistemoms“, – rengiamų tyrimų aktualumą aiškina profesorius.

Mokslininko teigimu, agro-ekosistemų reakcija į klimato ir aplinkos kaitą priklauso ne tik nuo išorinių, bet ir nuo vidinių biologinių veiksnių (konkurencinė sąveika, simbiotiniai ryšiai ir kt.) kurie kintant klimatui ir aplinkai taip pat kinta ir savo ruožtu veikia žemės ūkio augalus. Ryškėjantys ekosistemų degradacijos reiškiniai yra sudėtingi, sunkiai valdomi, todėl juos būtina tirti kompleksiškai ir tik tokių tyrimų pagrindu priimti sprendimai gali padėti išspręsti kylančias problemas.

Sudėtingiems tyrimams – modernios laboratorijos, aukštos kvalifikacijos mokslininkai

Tokie kompleksinio poveikio tyrimai labai sudėtingi, nes agro-ekosistemas veikia ne tik klimato kaita ir jos padariniai, bet ir kiti pasaulinio bei regioninio masto veiksniai – pažemio ozonas, ultravioletinė spinduliuotė ir taip toliau. Norint vykdyti tokius šiuolaikiškus tyrimus, analizuoti ir prognozuoti vykstančius pokyčius, būtinas ne tik aukštos kvalifikacijos mokslinis personalas, bet ir šiuolaikiška tyrimų įranga.

„Pastaraisiais metais, pasinaudojant ES finansine parama, pavyko iš pagrindų modernizuoti laboratorijas, be to, įrengtos trys šiuolaikiškos automatizuotos fitokameros, skirtos aplinkos bei klimato pokyčiams imituoti ir kintančių sąlygų poveikiui gyviems organizmams tirti. Tai padidino galimybes prisijungti prie tarptautiniu mastu svarbių mokslinių problemų tyrimų ir žymiai padidino mūsų konkurencingumą siekiant parengtų mokslinių projektų finansavimo“, – teigia prof. Romualdas Juknys.

Projektą VDU vykdys kartu su ASU Bandymų stoties ir LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkais.

Plynieji kirtimai – didžiausias stresas miškui

Antrasis VDU rengiamas ir LMT finansavimą gavęs projektas – „Plynųjų kirtimų poveikio miško ekosistemų biologinės įvairovės dinamikai tyrimai“, kurį koordinuoja VDU Kauno botanikos sodas. Atliekamų tyrimų tikslas – nustatyti miško dirvožemio cheminės sudėties ir mikrobiotos dinamiką, gyvosios dangos augalų ir vabzdžių populiacijų pokyčius po plynųjų kirtimų.

„Didžiausią stresą miško florai ir faunai sukelia plynieji kirtimai – juos atliekant nevyksta natūralus miško pasikeitimo procesas iš seno į jauną. Reikia visapusiškai ištirti, kaip reaguoja augalai, pavyzdžiui, gal atsiranda nauji invaziniai augalai, kaip keičiasi entomofauna (vabzdžiai). Norime parodyti, kaip miškas reaguoja, kokios rūšys degraduoja, o kokios galbūt tarpsta – pasakyti aiškiai, kaip reikėtų elgtis, kiek kirtimas žalingas, o kiek naudingas“, – paaiškino projekto vadovas, Kauno botanikos sodo mokslininkas-ekspertas dr. Remigijus Daubaras.

Siekiant moksliškai pagrįsti miško ekosistemos komponentų reakciją į drastiškus aplinkos pokyčius, bus kompleksiškai taikomi agrocheminiai, entomologiniai metodai, atliekami fitocheminiai ir geobotaniniai tyrimai.

Projekto tyrimų metu numatoma išsamiai įvertinti gyvosios dirvožemio dangos populiacijas, įskaitant ir saugomų, vaistinių bei uoginių augalų. Mokslininkai ištirs augalų žiedų apdulkintojų ir miško paklotės vabalų rūšių dinamiką, maisto medžiagų pokyčius dirvožemyje ir dirvožemio dangos augaluose. Tyrimų rezultatai padės įvertinti plynųjų miško kirtimų poveikį per ilgą laiką susiformavusioms miško ekosistemoms ir pagrįsti tvaraus miško naudojimo bei bioįvairovės išsaugojimo galimybes.

Projektą „Plynųjų kirtimų poveikio miško ekosistemų biologinės įvairovės dinamikai tyrimai“ vykdys VDU Kauno botanikos sodas su partneriais – Varšuvos universitetu, Vilniaus universitetu ir LAMMC Miškų institutu.

VDU.lt informacija

Kitos aktualijos

2018 10 09
Jubiliejinė rudens šventė „Pakalnutės uoga 2018“
Jau dvidešimtoji, jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo rudens mugė „Pakalnutės uoga“ šiemet išaugo į rudens šventę: spalio 5-7 dienomis Aukštosios Fredos dvaro prieigose prekystalius tautodailės dirbiniais ir gardėsiais nuklojo amatininkai ir ūkininkai, prieskonių kvapų ir papuošalų gamintojai, puošti sodybas ...
Plačiau
2018 09 28
Prestižiniame gėlininkų konkurse Paryžiuje – pripažinimas lietuviškai jurginų veislei
„Galima drąsiai sakyti, kad Parc Floral de Paris organizuojamas tarptautinis jurginų veislių konkursas yra vienas reikšmingiausių Europoje: kasmet čia dalyvauja svarbiausi selekcininkai iš Europos ir Amerikos, o išrinktos veislės netrunka išpopuliarėti visame pasaulyje, – įspūdžiais dalijasi ką tik iš ...
Plačiau
2018 09 26
10-tajame BGCI kongrese – dėmesys gamtai mieste
Pasauliniai skaičiavimai rodo, kad 2050 m. beveik ¾ gyventojų gyvens miestuose. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių neturės galimybės būti natūralioje gamtinėje aplinkoje. Spartus biologinės įvairovės nykimas visame pasaulyje liudija, kad privalome rasti naujų vietų, kuriose augalai  ir gyvūnai ...
Plačiau
2018 09 16
Nuaidėjo Lietuvos šimtmečiui skirta Aleksoto šventė
Kad moka linksmintis ir didžiuotis savo kraštu, aleksotiškiai įrodė jau ne kartą – kasmetinėje linksmoje Aleksoto šventėje. Tačiau šiemetinė, aštuonioliktoji Aleksoto šventė, buvo ypatinga: skirta Lietuvos šimtmečiui paminėti. Aleksoto bendruomenės centro, Aleksoto seniūnijos ir VDU Botanikos sodo organizuotame renginyje ...
Plačiau