VDU Botanikos sodas

26
balandžio

Tiria kirtimų poveikį biologinės įvairovės dinamikai

 

Tyrimai derianmi su girininku

Nacionalinė mokslo programa „Agro, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ numato tirti ir prognozuoti bendruosius intensyvaus ekosistemų išteklių naudojimo padarinius. O štai projekto MEKODINA (SIT-1/2015), kurį koordinuoja Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas, tyrimų tikslas yra nustatyti plynųjų kirtimų poveikį biologinės įvairovės dinamikai ir uoginių, vaistinių bei retųjų augalų populiacijoms. Pavasariui prabudinus miško augalus ir entomofauną, projekto vykdytojų komanda suskubo į ekspedicijas – surinkti gyvosios dirvožemio dangos pavyzdžius cheminiams tyrimams, nustatyti augalų populiacijų būklę gražiai susiformavusiame brandžiame miške ir tuo pačiu įvertinti, kaip drastiški kirtimų darbai paveikia mažuosius miško bendrijų komponentus.

Numatoma, kad kompleksiniai ir gerai metodiškai surikiuoti tyrimai padės nustatyti įvairių augalų rūšių reakciją į pasikeitusias aplinkos sąlygas ir modeliuoti mažųjų miško turtų išsaugojimo strategiją ateityje.

Entomologas dr. V. Tamutis analizuoja miško paklotėje gyvenančius vabalus, juos identifikuoja ir vertina reakciją  į pasikeitusias aplinkos sąlygas. Projekte taip pat vykdomi unikalūs vabzdžių-apdulkintojų (laukinių bičių, kamanių ir kitų vabzdžių) tyrimai, kuriems į projektą pasitelktas dr. habil. prof. Marcin Zych iš Varšuvos universiteto, nes tokių specialistų Lietuvoje kol kas nėra. Prof. Marcin Zych parengė išsamią metodiką, o dabar  moko  kitus projekte dalyvaujančius mokslininkus vertinti žiedų apdulkinimo procesus. Belieka sulaukti intensyvaus miško augalų žydėjimo.  Entomofilinių augalų populiacijų tyrimai šiandien yra ypač aktualūs: visame pasaulyje vis dažniau keliama vabzdžių-apdulkintojų problema. Tikimasi, kad šie tyrimai, kuriems įsigyta ir speciali įranga, padės atsakyti į skaudžius naudingų vabzdžių, ypač kamanių, išnykimo klausimus.

Kartu su LAMMC Miškų instituto ir Vilniaus universiteto mokslininkais pradedami nemedieninių miško turtų tyrimai. Miško ekosistema su po kirtimų pažeista augaline danga tampa naujų rūšių imigravimo iš diasporų bankų vieta. VU doktorantė Radvilė Rimgailė-Voicik gilinasi į sporinių induočių  (pataisų) gametofitų ir sporofitų ypatybes.

Tokie tyrimai taip pat yra unikalūs Lietuvoje tiek biologinės įvairovės išsaugojimo, tiek moksline prasme.  Šiuo metu tiriamuose miško plotuose žydi vėjalandė šilagėlė Pulsatilla patens (L.) Mill, kuri yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą kaip pažeidžiama rūšis. Šiuo projektu siekiama padėti išsaugoti ir kitus retuosius augalus Lietuvos miškuose.

 

Dr. Remigijus Daubaras

Kitos aktualijos

2018 06 12
Didžiausiame Lietuvos rožyne vienu metu sužydo visos rožės
VDU Botanikos sode puoselėjamas didžiausias Lietuvos rožynas dėl karščių šiemet sužydo neįtikėtinai anksti. Kaip sako rožyno kuratorė Dovilė Rylienė, paprastai rožių žydėjimas prasideda birželio gale: „Pirmosios skleidžiasi senovinės rožės, Rosa rugosa hibridai ir kiti erškėčiai, šiek tiek vėliau sužydi modernūs hibridai. ...
Plačiau
2018 06 10
Dendrologai jubiliejiniame seminare dalijosi žiniomis, patirtimi ir nuotykiais
Dendrologai, prisimindami sumedėjusių augalų kolekcijų kūrimo istoriją ir žmones, kurie dėl augalų introdukcijos padarė daugiau nei įmanoma, paminėjo VDU Botanikos sodo 95 metų jubiliejų. Saulėtą birželio 7-ąją VDU Botanikos sode vyko seminaras dendrologine tematika, skirtas šio sodo 95 metų ...
Plačiau
2018 06 07
Tikrąją vasaros pradžią sode skelbia pražydę tulpmedžiai
VDU Botanikos sode Kaune tulpes primenančius didžiulius geltonus žiedus į saulę kelia kiek anksčiau nei įprastai pražydę gelsvažiedžiai tulpmedžiai. Vienais seniausių žiedinių augalų pasaulyje laikomi medžiai paprastai žydi apie 3-4 savaites, todėl kviečiame nepraleisti progos ir pasigrožėti šiuo neeiliniu ...
Plačiau
2018 05 30
Bijūnų žydėjimas 2018
Itin karšta gegužė ne tik gerokai paankstino, bet ir paspartino bijūnų žydėjimą: Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune neįprastai anksti ir praktiškai vienu metu sužydo tiek ankstyviausios, tiek vidutinio ankstyvumo, tiek ir vėlesnės bijūnų veislės. Todėl Botanikos sodas ragina ...
Plačiau