VDU Botanikos sodas

11
rugsėjo

Tarptautinėje jurginų parodoje apdovanoti geriausieji

Vieną didžiausių Lietuvoje jurginų kolekcijų puoselėjantis ir Lietuvos jurginų selekcijos centru vadinamas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas Kaune kartu su Lietuvos gėlių selekcininkų draugija rugsėjo pradžioje organizavo dvi dienas trukusią tarptautinę jurginų parodą: demonstruota per pusė tūkstančio įvairių jurginų veislių ir pavyzdžių iš botanikos sodų ir privačių kolekcijų tapo masiškiausiu tokiu šalies renginiu per pastarąjį dešimtmetį.

 

„Kiekvieną rudenį VDU Botanikos sodas tampa tikra jurginų sostine, juk čia puoselėjame per 1 200 šių gėlių veislių. Šiemet, Botanikos sodo 95-mečio proga, džiaugiamės galėdami ne tik pakviesti lankytojus į jurginų žydėjimą, bet išeiti į kitas erdves ir kartu su partneriais ir kolegomis pademonstruoti, kokia ypatinga ir įvairi gėlė yra jurginas, kokiais pasiekimais ir naujomis veislėmis gali pasigirti gėlių selekcininkai,“ – sakė parodos dalyvius ir lankytojus atidarymo metu sveikinęs VDU Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis.

Lietuvos gėlių selekcininkų draugijos vadovas Edvinas Misiukevičius teigė neprisimenantis tokio masto jurginų parodos per pastaruosius dešimtį metų. Tuo tarpu Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorius dr. Martynas Kazlauskas pastebėjo, kad jurginas – tokia gėlė, kuri ir viena pamerkta atrodo prabangiai ir solidžiai.

Dvi dienas VDU didžiosios salės fojė buvo galima apžiūrėti jurginus, suvežtus iš Rokiškio (M. Mociškytė), Panevėžio (V. Gasiūnaitė), Marijampolės rajono (D. Simonaitienė, V. Tereškevičius), Trakų (O. Kairienė), Šiaulių universiteto Botanikos sodo ir Latvijos nacionalinio botanikos sodo Salaspilyje. Didžiausia dalis eksponatų – per 110 jurginų veislių – eksponuota iš VDU Botanikos sodo kolekcijos.

 

Gražiausius rinko komisija ir lankytojai

Jurginų parodoje sudaryta speciali komisija, pirmininkaujama Lietuvos gėlių selekcininkų draugijos vadovo Edvino Misiukevičiaus, išrinko jurginus nugalėtojus net keliose nominacijose:

Geriausia veislė skynimui – ‘Otilija’ (Virginija Gasiūnaitė);

Geriausia nauja veislė – ‘Ieva’ (dr. Arūnas Balsevičius);

Geriausia žemaūgė veislė – ‘Jean – Emmanuel Gillibert’, (dr. Arūnas Balsevičius);

Rektoriaus jurginas – ‘Hootenanny’ (VDU Botanikos sodo kolekcija).

 

Tuo tarpu parodos lankytojai išsirinko savuosius jurginus: nominacijoje Publikos jurginas apdovanotas ‘Hapet Beauty Noir’ (iš O. Kairienės kolekcijos), Vaikų jurginu tapo – ‘Crazy Train’, (O. Kairienės kolekcija).

 

 

Paroda baigėsi, bet jurginų žydėjimas – dar ne: aplankyti VDU Botanikos sodo jurginus galima kasdien, nuo 9 val. iki 20 val. (kasa dirba iki 19 val.), Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas.

 

 

Kitos aktualijos

2018 11 09
VDU Botanikos sode plasnos įvairiaspalviai atogrąžų drugiai
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas) atidaroma jubiliejinė atogrąžų drugių paroda. Nuo lapkričio 12 d. iki pat Naujųjų metų lankytojai galės grožėtis įvairių margaspalvių drugių skraidymu, stebėti jų maitinimosi ypatumus, o jei pasiseks – ...
Plačiau
2018 10 24
Tarptautinėje konferencijoje pristatė edukacines veiklas
Spalio 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Edukacijos ir paslaugų skyriaus atstovės dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Edukacinės erdvės ir ugdymo procesas“. VU Botanikos sode organizuotame renginyje buvo pristatytas stendas, skirtas Botanikos sodo edukacinėms veikloms ir jų pritaikymui neformaliajam vaikų ...
Plačiau
2018 10 09
Jubiliejinė rudens šventė „Pakalnutės uoga 2018“
Jau dvidešimtoji, jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo rudens mugė „Pakalnutės uoga“ šiemet išaugo į rudens šventę: spalio 5-7 dienomis Aukštosios Fredos dvaro prieigose prekystalius tautodailės dirbiniais ir gardėsiais nuklojo amatininkai ir ūkininkai, prieskonių kvapų ir papuošalų gamintojai, puošti sodybas ...
Plačiau
2018 09 29
VDU prof. R. Daubaras: kirtimai turi būti išmanūs
„Miškas yra kiekvieno lietuvio širdyje – todėl daugelis labai jautriai reaguoja, kai mato iškirstus medžius. Kirsdami juos, galvodami tik apie medieną, skurdiname ekosistemas – kaip Sovietų Sąjungoje, kai niekas nesirūpino gamtos apsauga. XXI amžiuje mišką turėtume saugoti – atsižvelgti ...
Plačiau