VDU Botanikos sodas

14
gegužės

Skelbiame rododendrų žydėjimo savaitę!

Beveik pusę amžiaus kurtoje, per 80 veislių demonstruojančioje Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo rododendrų ekspozicijoje – pats žydėjimas. Itin ryškių spalvų margumyne puikuojasi ir lankytojų žvilgsnius traukia iš viso pasaulio surinkta turtinga šių „rožės medžiais“ pavadintų krūmų ir medelių kolekcija.

Rododendrai – gausiausia erikinių (Ericaceae) šeimos gentis, jų priskaičiuojama apie 10-12 tūkstančių veislių. Išvertus iš graikų kalbos, augalo pavadinimas reiškia „rožės medį“. Itin dekoratyvūs, vaizdingais žiedais žydintys rododendrai Europos soduose auginami jau daugiau kaip 300 metų, o svarbiausieji, nuo seno veikiantys rododendrų kultyvavimo centrai Europoje įsikūrę Anglijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje.

Beje, Lietuvoje paplitusi vienintelė vietinė rododendrų rūšis – pelkinis gailis. Taip, taip: šalies aukštapelkėse augantis ir svaiginančio kvapo baltais žiedais žydintis gailis dabar priskiriamas rododendro genčiai!

Šie visžaliai arba vasaržaliai, pusiau visžaliai krūmai ar medeliai gali būti įvairaus dydžio, formų: VDU Botanikos sode auga nuo 15 cm iki 3 m aukščio rododendrai, nuo 2 cm iki 20 cm siekiančiais lapais. Žiedai būna beveik visų žinomų spalvų, kai kurie, pavyzdžiui, geltonžiedžio rododendro (Rh. luteum), labai kvapnūs.

VDU Botanikos sode rododendrų introdukcija vyksta nuo pat įsikūrimo metų: dar 1927 m. sodo sėklų kataloge pirmą kartą pateikiamos amerikinio rododendro (Rhododendron catawbiense Mixch.) sėklos. Dabartinė, beveik pusę amžiaus siekianti kolekcija, puikuojasi rododendrais, savaime paplitusios Europoje, Š. Amerikoje, Azijoje (Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje). Kaune sėkmingai auginamų rododendrų sėklos ir sodinukai buvo gauti iš kelių dešimčių pasaulio šalių: nuo Vokietijos, Šveicarijos, iki JAV ir Japonijos.

Parke eksponuojama per 50 rododendrų rūšių ir apie 80 veislių. Seniausi kolekcijos rododendrai − atlantinis (Rh. atlanticum) − 1972 m., geltonžiedis (Rh. luteum Sweet) – 1974 m., vakarinis (Rh. occidentale ((Torr. & Gray) A. Gray). Kolekcijoje auginama ir nykstančių rūšių, pvz., Rh. makinoi. Praeito šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje kolekcija papildyta apie porą dešimčių veislių: iš Latvijos parsivežtos R. Kondrotovičiaus sukurtos veislės − R. ‘Spriditis‘, R. ‘Uldis‘, R. ‘Lita.

Pasak VDU Botanikos sodo dendrologės, vyresn. specialistės Jolantos Šabūnaitės, rododendrai mėgsta rūgščią ir drėgną dirvą, saulėtas ar pusiau pavėsingas vietas, daug drėgmės. Kai kurias rūšis, veisles žiemai reikia mulčiuoti, dengti. Genėti arba visai nereikia, arba labai retai (pvz., žeminant ar šalinant sausas, praeiti trukdančias šakas). Tręšiami pavasarį. Sodinami į bent per 1-2 delnus didesnę nei šaknų gumulas duobę.

Kitos aktualijos

2018 11 09
VDU Botanikos sode plasnos įvairiaspalviai atogrąžų drugiai
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas) atidaroma jubiliejinė atogrąžų drugių paroda. Nuo lapkričio 12 d. iki pat Naujųjų metų lankytojai galės grožėtis įvairių margaspalvių drugių skraidymu, stebėti jų maitinimosi ypatumus, o jei pasiseks – ...
Plačiau
2018 10 24
Tarptautinėje konferencijoje pristatė edukacines veiklas
Spalio 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Edukacijos ir paslaugų skyriaus atstovės dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Edukacinės erdvės ir ugdymo procesas“. VU Botanikos sode organizuotame renginyje buvo pristatytas stendas, skirtas Botanikos sodo edukacinėms veikloms ir jų pritaikymui neformaliajam vaikų ...
Plačiau
2018 10 09
Jubiliejinė rudens šventė „Pakalnutės uoga 2018“
Jau dvidešimtoji, jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo rudens mugė „Pakalnutės uoga“ šiemet išaugo į rudens šventę: spalio 5-7 dienomis Aukštosios Fredos dvaro prieigose prekystalius tautodailės dirbiniais ir gardėsiais nuklojo amatininkai ir ūkininkai, prieskonių kvapų ir papuošalų gamintojai, puošti sodybas ...
Plačiau
2018 09 29
VDU prof. R. Daubaras: kirtimai turi būti išmanūs
„Miškas yra kiekvieno lietuvio širdyje – todėl daugelis labai jautriai reaguoja, kai mato iškirstus medžius. Kirsdami juos, galvodami tik apie medieną, skurdiname ekosistemas – kaip Sovietų Sąjungoje, kai niekas nesirūpino gamtos apsauga. XXI amžiuje mišką turėtume saugoti – atsižvelgti ...
Plačiau