VDU Botanikos sodas

25
rugsėjo

Per 90 metų – reikšmingi vaistažolininkystės tyrimai

Koks yra VDU Kauno botanikos sodo vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus mokslininkų indėlis ir reikšmė vaistinių augalų mokslo ištakoms bei raidai iki šiuolaikinio lygio Lietuvoje? – paklausėme biomedicinos mokslų daktarės, LR Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantės Netradicinės medicinos plėtros klausimu  Onos Ragažinskienės.

Vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų mokslo ištakos Kaune prasidėjo XX a. pradžioje, uždarius Vilniaus universitetą. Vaistažolininkystė glaudžiai susijusi su vaistininkystės ištakomis, t. y. su farmacijos mokslo raida. Dauguma Lietuvos farmacininkų aukštojo išsilavinimo siekė JAV, Vokietijos, Austrijos bei Rusijos imperijos universitetuose. Farmacijos mokslo neretai siekdavo tie, kurie neidavo tėvų parinktu dvasininko keliu. Pirmosios Lietuvos Nepriklausomybės metais sugrįžę vaistininkai – prof. P. Raudonikis, prof. B. Šiaulis ir prof. K. Grybauskas parsivežė iš didžiųjų Europos  miestų ir universitetų dvasią ne tik į Lietuvos vaistines, bet ir į 1922 m. vasario 16 d. atidarytą Lietuvos universitetą Kaune bei 1923 m. įkurtą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodą.

Kokią asmenybę išskirtumėte vaistažolininkystės srityje?

Be abejonės, prof. Kazimierą Grybauską (1886–1953) – vieną pirmųjų profesionalių farmakognostų, tai yra, vaistinių augalų tyrėjų, propaguotojų ir vaistažolininkystės pradininkų Lietuvoje. Jis, savarankiškai pasiruošęs ir išlaikęs keturių gimnazijos klasių egzaminus, kaip ir daugelis senosios kartos inteligentijos atstovų, baigė aukštąjį farmacijos mokslą Maskvos universitete ir tapo vaistininku. Dirbo įvairiose vaistinėse, kartu domėjosi vaistiniais augalais ir įgijo daug vertingų žinių.

1_Kazys Grybauskas

1924 m. K. Grybauskas pradėjo dirbti Lietuvos universiteto Kauno botanikos sode.  Jis buvo paskirtas Lietuvos universiteto Matematikos–gamtos fakulteto gamtos muziejaus vyresniuoju laborantu, įkūrė Vaistinių augalų skyrių. Nuo 1924 metų, tarpukario Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, būdamas tyrinėjimų moksliniu vadovu, pradėjo naują vaistinių augalų mokslinių tyrinėjimų kryptį – vaistinių augalų rūšių ir veislių introdukciją ir perspektyvių auginimą Lietuvos sąlygomis. Jis inicijavo techninių (apynių), miško vaistinių augalų ir vaistingųjų daržovių auginimą bei tyrinėjimą. Tuo laikotarpiu buvo apibendrinti paprastojo apynio 24 veislių, introdukuotų iš Vakarų Europos, tyrimų duomenys, atrinktos penkios, tinkamos auginti Lietuvos sąlygomis. Apynių žaliava buvo naudojama farmacijoje ir maisto pramonėje. Prof. K. Grybauskas nuo 1940 m. vadovavo VDU Kauno botanikos sodui.

Profesoriui II-ojo pasaulinio karo metais pavyko įtikinti karinės vadovybės atstovus, kad vaistiniai augalai galės kompensuoti vaistų stygių armijai, ir jo pastangomis buvo išgelbėtas VDU Kauno botanikos sodas ir oranžerija nuo sunaikinimo. Ką dar naudingo nuveikė K. Grybauskas?

K. Grybauskas plėtė mokslinius tyrimus. Vaistinių augalų pradiniai tyrimai buvo vykdomi ne tik bandymų plotuose ir au­galų kolekcijose, bet ir laborato­rijoje tyrinėjant vaistinės augalinės žaliavos cheminę sudėtį (lakiuosius ir nelakiuosius biologiškai veikliuosius junginius). Daug dėmesio skyrė augalams, kuriuose kaupiasi eteriniai aliejai. Prof. K. Grybausko mokslinio darbo rezultatai apibendrinti biologijos mokslų daktaro disertacijoje „Fenologinis žiedadulkių kritulių spektras“ ir parengtame žiedadulkių albume.

Vaistinių augalų tyrinėjimų ir kolekcijų kūrimas VDU Botanikos sode vykdomas nuo 1924 m. Kokie tiriamosios veiklos uždaviniai svarbiausi šiandien?

Augalų iš įvairių geografinių regionų introdukcija, atrenkant perspektyvias vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų rūšis bei apynių veisles auginimui Lietuvoje; jų genetinių išteklių įvertinimas ir išsaugojimo strategijos kūrimas; augalų rūšių įvairovės plėtimas; mokslinių rekomendacijų vaistinių augalų augintojams parengimas ir vaistažolininkystės mokslo koncepcijos pagrindimas. Vaistinių augalų kolekcijos visuomet buvo ir esti sudedamoji mokslo tiriamojo darbo dalis ir objektas.

3_apyniu kolekcija

VDU Kauno botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektorius yra vaistinių augalų introdukcijos centras ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalių regione. Be to, tai vaistinių augalų gamtinių išteklių kaupimo, retų ir nykstančių augalų saugojimo, vaistinių augalų nacionalinių genetinių išteklių gausinimo bei studijų ir visuomenės švietimo bazė.

Nors, kaip minėjote, vaistinių augalų tyrinėjimų ir kolekcijų kūrimas vykdomas nuo 1924 m., vaistinių augalų moksliniai tyrinėjimai, jų problemos, kryptys ir kolekcijų formavimas kito atskirais laikotarpiais. Išskirčiau keturis mokslinių tyrinėjimų laikotarpius: pirmasis 1924–1949 m., antrasis 1949–1984 m., trečiasis 1984–1999 m., ketvirtasis 1999–2015 m.

Daugiau kaip devyniasdešimtmetį vykdoma mokslinė veikla pasiekė apogėjų

I laikotarpio (1924–1949 m.) mokslinis vadovas – prof. dr. Kazimieras Grybauskas:atlikti vaistinių, techninių ir miško vaistinių augalų bei vaistinių daržovių cheminės sudėties tyrimai introdukcijos metu. Vaistinių augalų kolekcijoje sukauptos 224 augalų rūšys, kurių cheminė sudėtis – eterinių aliejų kiekybinė analizė, atlikta hidrodistiliacijos metodu.

Šie tyrimai pagrindė 77 perspektyvių augalų rūšių atranką ir jų auginimą Lietuvoje. Greta mokslinės veiklos buvo vykdomas pedagoginis darbas.  VDU Kauno botanikos sodo vaistinių augalų kolekcijos tapo studijų ir švietėjiškos veiklos objektu, kur perteikiamos botanikos ir farmakognozijos žinios iki šių dienų.

II laikotarpio (1949–1984 m.) mokslinis vadovas – dr. Algimantas Morkūnas: sukurta fitocheminė laboratorija, tirta vaistinių, techninių, aliejinių, rauginių augalų cheminė sudėtis – eterinių aliejų kiekis – hidrodistiliacijos metodu, jų kokybė – dujų chromatografijos metodu, augalų introdukcijos metu. Pradėta kompleksiškai tyrinėti biologines ir chemines šių perspektyvių vaistinių, prieskonininių (aromatinių) augalų savybes: vaistinės melisos, pipirmėtės, blakinės kalendros, juodgrūdės, peletrūno, paprastojo raudonėlio, tikrosios levandos, vaistinio yzopo, paprastosios sukatžolės.

2_Morkunas ir kt 1977m

Pažymėtina, kad tuo metu dr. A. Morkūno vadovaujama gausi mokslininkų grupė pradėjo naujo pobūdžio tyrinėjimų kryptį „Augalinio pasaulio racionalaus panaudojimo, perdirbimo ir apsaugos biologiniai pagrindai“. Grupei priklausė dr. Stasys Gudanavičius, dr. Nijolė Stankevičienė, dr. Ona Gražina Juknevičienė, dr. Sofija Dagytė, dr. Elzė Penkauskienė, dr. Silvija Rimkienė. Sukurtos ir įrengtos šios augalų kolekcijos: vaistinių augalų, apynių, retųjų daržovių, prieskoninių ir medingųjų augalų. Buvo tęsiama vaistinių, techninių ir aliejinių bei rauginių augalų introdukcija ir aklimatizacija. Ši problema buvo sprendžiama siekiant Lietuvos augalijos ir augalinių resursų praturtinimo bei racionalaus jų panaudojimo. Tuo laikotarpiu buvo vykdomi ir sutartiniai darbai su Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiąja farmacijos valdyba.

Pasitvirtino dr. A. Morkūno mokslinės prognozės apie tyrinėtų Brassicaceae Burnett šeimos techninių (aliejinių) augalų perspektyvumą šiuolaikinei farmacijai, maisto pramonei, žemdirbystei Lietuvoje ir pasaulyje. VDU Kauno botanikos sodo vaistinių augalų laboratorijoje pradėtos įgyvendinti idėjos tęsiamos ir pastaruoju metu Aleksandro Stulginskio universitete.

Tuo laikotarpiu (1952–1975 m.) dr. S. Gudanavičius tęsė prof. K. Grybausko pradėtus tyrinėjimus apynių hibridizacijos ir selekcijos srityje.  Kryžmindamas Vakarų Europos veisles su Lietuvoje augančių apynių vyriškais individais, mokslininkas sukūrė penkias veisles: Kauno gražiuosius, Kauno ankstyvuosius, Fredos derlinguosius, Fredos tauriuosius ir Raudonius. Visos šios veislės pasižymi geromis biologinėmis ir ūkinėmis savybėmis bei trumpu vegetacijos periodu Vidurio Lietuvoje. Šio laikotarpio vaistinių ir techninių augalų introdukcijos tyrimų duomenys apibendrinti leidiniuose, skirtuose medicinos, farmacijos, žemės ūkio ir veterinarijos darbuotojams, moksliniuose straipsniuose bei penkiose daktaro disertacijose.

III laikotarpio (1984–1999 m.) mokslinė vadovė – dr. Ona Gražina Juknevičienė:vykdomų tyrinėjimų kryptis „Rūšies ir fitocenozių funkcionavimo dėsningumai ir racionalus jų panaudojimas pašarų bazės gerinimui“. Tirta vaistinių (aromatinių) augalų cheminė sudėtis: eterinių aliejų kiekis – hidrodistiliacijos metodu – aerofitoterapijai, sanatoriniam gydymui. Įvertinta vaistinės augalinės žaliavos kokybė: flavonoidų ir fenolkarboninių rūgščių kokybinis tyrimas atliktas plokštuminės popieriaus chromatografijos metodu. Augalų antžeminėje ir požeminėje dalyse kiekybiškai flavonoliai ir raugai nustatyti kolorimetriniu metodu. Pradėti moksliniai tiriamieji darbai „Biologinių ir metodinių pagrindų paruošimas geresniam Lietuvos kaimo gyvenviečių ir gamybinių centrų apželdinimui“, „Želdynų įrengimo kūrimo principų ir eksploatacijos technologijų paruošimas Botanikos sodo kolekcijų tyrimo bei lauko bandymų pagrindu“ pagal sutartis su pramonės įmonėmis ir sanatorijomis, sprendžiant augalų asortimento parinkimo apželdinimui ir vaistinių augalų naudojimo aerofitoterapijai klausimus įvairiuose šalies miestuose.

1997 metais įrengta „Augalų ekspozicija akliesiems ir silpnaregiams“ pagal olandų konsultanto W. Gouman ekspozicijos įrangos bei VDU Kauno botanikos sodo architektės G. Prakapaitės augalų ekspozicijos projektus. 2009 metais ši augalų ekspozicija renovuota. Joje dabar auginama 50 rūšių (16 šeimų) retų ir saugomų Lietuvoje vaistinių-aromatinių bei miško, pelkių, daržovių ir dekoratyviųjų augalų. Šių augalų rūšių pavadinimus Brailio raštu užrašytose lentelėse gali perskaityti neregiai, o padidintu šriftu – silpnaregiai. Ekspozicija įrengta 1,5 metro aukštyje, atsižvelgiant į šios kategorijos žmonių negalią: aklieji ir silpnaregiai gali augalus uostyti, stebėti ir liesti sėdėdami arba stovėdami. Ši ekspozicija yra svarbi edukaciniu požiūriu ne tik regos negalių turintiems, bet ir visiems vaistiniais, prieskoniniais augalais besidomintiems lankytojams.

5_Studijos vaistiniu augalu kolekcijose

IV laikotarpio (1999–2015 m.) mokslinė vadovė – prof. dr. (HP) Ona Ragažinskienė:mokslinių tyrimų kryptis: Vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų rūšių ir paprastojo apynio veislių introdukcija, jų įvairovės gausinimas, racionalus ir tausojamasis naudojimas, vaistinės augalinės žaliavos kokybės vertinimas bei augalų nacionalinių genetinių išteklių tyrimas ir išsaugojimas vaistažolininkystės plėtrai. Dokumentuotos vaistinių, prieskoninių ir medingųjų  augalų bei apynių kolekcijos, apibendrinti augalinių imunomoduliatorių introdukcijos, cheminės sudėties ir biologinio poveikio tyrimų duomenys dviejose daktaro disertacijose ir habilitacijos procedūroje. Nuo 2000 m. pradėtas kompleksinis ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas, vykdant vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų mokslinius tyrimus, tarptautinę ir nacionalinę  projektinę veiklą ir studijas su VDU Gamtos mokslų fakulteto (GMF) mokslininkais dviejuose klasteriuose: „Instrumentinės analizės metodų vystymas ir jų taikymas molekulinei biologinių objektų, sintetinių produktų ir aplinkos analizei“  (Prof. habil. dr. A. Maruška) bei „Klimato kaitos ir aplinkos taršos poveikis organizmų sąveikai ir sveikatingumui geno-ekosistemos lygmenyse“ (KLIGEN) (Prof. habil. dr. A. Paulauskas).

2003 m. pradėta nauja projektinė veikla  paskatino  bendradarbiavimą su kaimo bendruomenėmis vaistažolininkystės plėtros klausimais įvairiuose Lietuvos geografiniuose regionuose,  kur diegiamos mokslinės vaistinių augalų auginimo ir vaistinės augalinės žaliavos ruošimo  technologijos, taikant alternatyvią energiją, sukuriamos modernios vaistažolių džiovyklos bei  įrengiamos  vaistinių augalų kolekcijos.

Vaistinių augalų kolekcijose yra studijų ir praktikos darbų bazė įvairių Lietuvos mokslo institucijų studentams bei tarptautinėms „Erasmus“ studijoms, tiriant vaistinius augalus.  Sprendžiant vaistinių augalų ir jų preparatų saugaus, racionalaus vartojimo medicinoje ir neigiamos savigydos problemas, bendradarbiaujama su LR Seimo sveikatos reikalų komitetu ir LR Sveikatos apsaugos ministerija. Kuriamas inovatyvus  transdisciplininis vaistinių augalų introdukcijos mokslinių tyrimų ir studijų centras. Planuojamo centro bazė ir mokslinių tyrimų objektas yra VDU Kauno botanikos sodo vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus farmakognostinis sodas, unikalus Baltijos šalių regione – vaistinių augalų kolekcijos.

 

Interviu iš http://www.vdu.lt/lt/per-90-metu-reiksmingi-vaistazolininkystes-tyrimai/

Kitos aktualijos

2018 08 09
Sodo parką nusiaubė vandalai
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (iš rugpjūčio 8 d. į 9 d.) VDU Botanikos sodo parke siautėjo vandalai: laužė suolelius, mėtė į tvenkinius atliekų konteinerius, daužė fotoparodą, siaubė gėlynus ir pridarė daug žalos, kurią šiuo metu vertiname. Policija pradėjo ...
Plačiau
2018 07 27
Spalvingais žiedynais išsiskleidė didžiausia hortenzijų kolekcija
Atlaikiusi sausras, suvešėjusi ir milžiniškų žiedų kekėmis pasipuošusi lankytojus kviečia didžiausia Baltijos šalyse hortenzijų kolekcija, eksponuojama Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune. Tikrą renesansą patiriančios ir vis dažniau privačių namų valdas puošiančios hortenzijos – tai itin dekoratyvūs 1-3 ...
Plačiau
2018 07 18
Kvapniausiu 2018-tųjų vasaros augalu išrinkta rožė ‘Lady Emma Hamilton’
Patį vidurvasarį, gražiausioje vasaros šventėje „Kvapų naktis“ Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune lankytojai tradiciškai išrenka kvapniausią augalą. Šiemet juo tapo ryškiais oranžiniais žiedais žydinti rožė ‘Lady Emma Hamilton’. Didžiausią Lietuvos rožyną VDU Botanikos sode Kaune kuruojanti Dovilė ...
Plačiau
2018 07 16
VDU Botanikos sode atidaryta fotoparoda „Sidabrinis sodas“
2018 m. liepos 13 d. VDU Botanikos sode atidaryta „Kaunas Photo“ festivalio Emilijos Petrauskienės paroda „Sidabrinis sodas“. Parodos autorė Emilija Petrauskienė pasirinkusi šlapio kolodijaus techniką fotografuoja lėtuoju būdu, kartu ieškodama klasikinių, herbariumams būdingų kompozicijų. „Sidabrinis sodas“ įsijungia į tradicinės ...
Plačiau