VDU Botanikos sodas

19
spalio

Nešildomame šiltnamyje uogas sunokino dvivarpė efedra

VDU Botanikos sodo oranžerijoje šviesiai oranžinėmis uogomis pasipuošė dvivarpė efedra (Ephedra distachya). Šis augalas – 1 m aukščio gausiai išsišakojęs krūmokšnis su šliaužiančiu šakniastiebiu. Stiebeliai melsvai žali, vagoti. Vyriškieji strobilai išbarsto žiedadulkes liepą, o rugpjūtį jau sunokina raudonus vaisius. Uogos valgomos, yra saldokos. Sakoma, kad galima valgyti žalias, virti uogienes, dėti į užpiltines. Liaudies medicinoje šios rūšies žolė buvo vartojama gydant reumatizmą, o vietiniai gyventojai kramtė kaip tabaką, gamintas efedrino ekstraktas.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Žydėjo 2015 m., bet nederėjo. 2016 m. žydėjo ir užaugino pirmąsias uogas, o 2017 m. gausiai žydėjo ir gausiai dera. Uogos šviesiai oranžinės, turi dvi sėklas, saldaus skonio. Labai panašios į avietes.

Efedra (Ephedra) priklauso monotipinei efedrinių šeimai, gentyje – apie 40 rūšių (Rusijoje – apie 10). Auga sausringose pasaulio vietose (stepėse, dykumose)  Vidurinėje Azijoje, prie Viduržemio jūros, Artimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Anduose.  Su velvičija (Welwitschia) priklauso pereinamajai grupei tarp plikasėklių ir gaubtasėklių augalų. Stiebas ir šakelės briaunoti, nariuoti. Lapai redukuoti, žvyniški. Mikrostrobilai (vyriškieji kankorėžiai) ir megastrobilai (moteriškieji kankorėžiai) susitelkę varputėmis. Vaisius – kaulavaisis.

Efedrų genties augalai turi alkaloido efedrino, kuris liaudies medicinoje naudojamas kaip vaistas nuo šienligės, peršalimo, tonizuoja nervų sistemą, širdį, kraujagysles, gydo bronchų astmą. Manoma, kad iš efedros gamintas senovės arijų svaigusis gėrimas soma.

VDU Botanikos sode auga ir asiūklinė efedra (Ephedra equisetina) – dvinamis krūmokšnis, užaugantis iki 1–1,5 m aukščio. Stiebeliai nariuoti, lapai priešiniai, smulkučiai, redukuoti iki smulkių 2–3 mm ilgio žvynelių, todėl šakelė atrodo kaip belapė, melsvo atspalvio. Sėkla su raudonu sultingu apvalkalu. Šviesamėgė, viena atspariausių šalčiui.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Jos aukštis šiuo metu 3 m aukščio. Žydi, bet nedera.

Kitos aktualijos

2017 11 14
Siekia užtikrinti kokybiškos veiklos tęstinumą
Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacijos (LUBSA) nariai rinkosi 20 metų jubiliejų švenčiančiame Šiaulių universiteto Botanikos sode. Čia aptartos botanikos sodų aktualijos nuo veislių registravimo problematikos iki elektroninės rinkodaros klausimų.  Posėdyje didelis dėmesys skirtas Lietuvos botanikos sodų, kaip mokslo, švietimo ...
Plačiau
2017 10 19
Priminė istorinio palikimo svarbą
VDU Botanikos sodą aplankė tarpsritinis projektas „Strindbergas Lietuvos dvarams“. Aukštosios Fredos dvaro sodyboje buvo apjungiamos kelios meno ir kultūros sritys – kultūros paveldo istoriją atskleidžianti teminė ekskursija „Dvarai XIX a. pabaigoje: Aukštosios Fredos dvaro sodyba“, eksponuojamos fotofiksacijos, į dvaro ...
Plačiau
2017 10 03
VDU Botanikos sode plasnoja vikrūs įvairiaspalviai atogrąžų drugiai
VDU Botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6) atidaroma atogrąžų drugelių paroda. Nuo spalio 6 d. iki pat Naujųjų metų lankytojai galės grožėtis Afrikos, Azijos, Centrinės ir Pietų Amerikos, Meksikos drugių skraidymu, stebėti jų maitinimosi ypatumus, o jei pasiseks ...
Plačiau
2017 10 02
Aukštosios Fredos dvare – unikalaus projekto pristatymas
VDU Botanikos sodas atvėrė duris unikaliam projektui: Aukštosios Fredos dvaro erdvės tapo komiksų rezidencija. Kauno komiksų rezidencijos kvietimu rugsėjo mėnesį Kaune gyveno ir kūrė menininkė Sheree Domingo iš Berlyno (Vokietija). Rezidencijos metu Sheree Domingo dirbo prie autobiografinio romano, kūrė istoriją, ...
Plačiau