VDU Botanikos sodas

19
spalio

Nešildomame šiltnamyje uogas sunokino dvivarpė efedra

VDU Botanikos sodo oranžerijoje šviesiai oranžinėmis uogomis pasipuošė dvivarpė efedra (Ephedra distachya). Šis augalas – 1 m aukščio gausiai išsišakojęs krūmokšnis su šliaužiančiu šakniastiebiu. Stiebeliai melsvai žali, vagoti. Vyriškieji strobilai išbarsto žiedadulkes liepą, o rugpjūtį jau sunokina raudonus vaisius. Uogos valgomos, yra saldokos. Sakoma, kad galima valgyti žalias, virti uogienes, dėti į užpiltines. Liaudies medicinoje šios rūšies žolė buvo vartojama gydant reumatizmą, o vietiniai gyventojai kramtė kaip tabaką, gamintas efedrino ekstraktas.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Žydėjo 2015 m., bet nederėjo. 2016 m. žydėjo ir užaugino pirmąsias uogas, o 2017 m. gausiai žydėjo ir gausiai dera. Uogos šviesiai oranžinės, turi dvi sėklas, saldaus skonio. Labai panašios į avietes.

Efedra (Ephedra) priklauso monotipinei efedrinių šeimai, gentyje – apie 40 rūšių (Rusijoje – apie 10). Auga sausringose pasaulio vietose (stepėse, dykumose)  Vidurinėje Azijoje, prie Viduržemio jūros, Artimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Anduose.  Su velvičija (Welwitschia) priklauso pereinamajai grupei tarp plikasėklių ir gaubtasėklių augalų. Stiebas ir šakelės briaunoti, nariuoti. Lapai redukuoti, žvyniški. Mikrostrobilai (vyriškieji kankorėžiai) ir megastrobilai (moteriškieji kankorėžiai) susitelkę varputėmis. Vaisius – kaulavaisis.

Efedrų genties augalai turi alkaloido efedrino, kuris liaudies medicinoje naudojamas kaip vaistas nuo šienligės, peršalimo, tonizuoja nervų sistemą, širdį, kraujagysles, gydo bronchų astmą. Manoma, kad iš efedros gamintas senovės arijų svaigusis gėrimas soma.

VDU Botanikos sode auga ir asiūklinė efedra (Ephedra equisetina) – dvinamis krūmokšnis, užaugantis iki 1–1,5 m aukščio. Stiebeliai nariuoti, lapai priešiniai, smulkučiai, redukuoti iki smulkių 2–3 mm ilgio žvynelių, todėl šakelė atrodo kaip belapė, melsvo atspalvio. Sėkla su raudonu sultingu apvalkalu. Šviesamėgė, viena atspariausių šalčiui.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Jos aukštis šiuo metu 3 m aukščio. Žydi, bet nedera.

Kitos aktualijos

2024 04 12
Dviejų botanikos sodų bendradarbiavimą įamžino pasodintas vaismedis
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo ir Strasbūro universiteto Botanikos sodo draugystė užsimezgė 2023 m. rudenį, kai minint Ukrainos derybų dėl stojimo į Europos sąjungą pradžią, į Briuselį ir Strasbūrą europarlamentaro Petro Auštrevičiaus iniciatyva buvo atvežtos ir pasodintos ukrainiečiams ramybę ...
Plačiau
2024 04 08
Botanikos sode kuriasi „Dėdės Gedo elfų“ kaimelis
Vos sprindžio dydžio nameliai su miniatiūrinėmis detalėmis ima dygti Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode. Link vaikų žaidimų aikštelės keliaujantys smalsieji sodo lankytojai turi būti akyli – senuose kelmuose ar medžių pašaknėse jie gali išvysti ir gėrėtis Gedimino Visockio kūriniais. ...
Plačiau
2024 04 03
Mokslininkės tyrimų objektas – augalų lapai: nuo pritaikomumo mitybai iki įtakos mūsų mikrobiotai
2024 04 03 VDU Botanikos sodo Pomologijos mokslų sektoriuje besidarbuojanti mokslininkė – doktorantė Viktorija Januškevičė gilinasi į maistines ir funkcines augalų savybes, o pastaraisiais metais savo dėmesį nukreipė į šaltalankių, kanapių ir širdinių aralijų lapus, tirdama jų bioaktyviąsias, antioksidacines ...
Plačiau
2024 03 29
Nuo balandžio 1 d. ilgėja Botanikos sodo darbo laikas
Informuojame, kad nuo balandžio 1 d. VDU Botanikos sode kiekvieną dieną galėsite lankytis ilgiau: kasa dirba iki 18 val., sodas lankomas iki 20 val. Po 18 val. į parką įeiti ir svečiuotis iki 20 val. gali tik el. bilietą, ...
Plačiau