VDU Botanikos sodas

19
spalio

Nešildomame šiltnamyje uogas sunokino dvivarpė efedra

VDU Botanikos sodo oranžerijoje šviesiai oranžinėmis uogomis pasipuošė dvivarpė efedra (Ephedra distachya). Šis augalas – 1 m aukščio gausiai išsišakojęs krūmokšnis su šliaužiančiu šakniastiebiu. Stiebeliai melsvai žali, vagoti. Vyriškieji strobilai išbarsto žiedadulkes liepą, o rugpjūtį jau sunokina raudonus vaisius. Uogos valgomos, yra saldokos. Sakoma, kad galima valgyti žalias, virti uogienes, dėti į užpiltines. Liaudies medicinoje šios rūšies žolė buvo vartojama gydant reumatizmą, o vietiniai gyventojai kramtė kaip tabaką, gamintas efedrino ekstraktas.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Žydėjo 2015 m., bet nederėjo. 2016 m. žydėjo ir užaugino pirmąsias uogas, o 2017 m. gausiai žydėjo ir gausiai dera. Uogos šviesiai oranžinės, turi dvi sėklas, saldaus skonio. Labai panašios į avietes.

Efedra (Ephedra) priklauso monotipinei efedrinių šeimai, gentyje – apie 40 rūšių (Rusijoje – apie 10). Auga sausringose pasaulio vietose (stepėse, dykumose)  Vidurinėje Azijoje, prie Viduržemio jūros, Artimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Anduose.  Su velvičija (Welwitschia) priklauso pereinamajai grupei tarp plikasėklių ir gaubtasėklių augalų. Stiebas ir šakelės briaunoti, nariuoti. Lapai redukuoti, žvyniški. Mikrostrobilai (vyriškieji kankorėžiai) ir megastrobilai (moteriškieji kankorėžiai) susitelkę varputėmis. Vaisius – kaulavaisis.

Efedrų genties augalai turi alkaloido efedrino, kuris liaudies medicinoje naudojamas kaip vaistas nuo šienligės, peršalimo, tonizuoja nervų sistemą, širdį, kraujagysles, gydo bronchų astmą. Manoma, kad iš efedros gamintas senovės arijų svaigusis gėrimas soma.

VDU Botanikos sode auga ir asiūklinė efedra (Ephedra equisetina) – dvinamis krūmokšnis, užaugantis iki 1–1,5 m aukščio. Stiebeliai nariuoti, lapai priešiniai, smulkučiai, redukuoti iki smulkių 2–3 mm ilgio žvynelių, todėl šakelė atrodo kaip belapė, melsvo atspalvio. Sėkla su raudonu sultingu apvalkalu. Šviesamėgė, viena atspariausių šalčiui.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Jos aukštis šiuo metu 3 m aukščio. Žydi, bet nedera.

Kitos aktualijos

2018 10 09
Jubiliejinė rudens šventė „Pakalnutės uoga 2018“
Jau dvidešimtoji, jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo rudens mugė „Pakalnutės uoga“ šiemet išaugo į rudens šventę: spalio 5-7 dienomis Aukštosios Fredos dvaro prieigose prekystalius tautodailės dirbiniais ir gardėsiais nuklojo amatininkai ir ūkininkai, prieskonių kvapų ir papuošalų gamintojai, puošti sodybas ...
Plačiau
2018 09 28
Prestižiniame gėlininkų konkurse Paryžiuje – pripažinimas lietuviškai jurginų veislei
„Galima drąsiai sakyti, kad Parc Floral de Paris organizuojamas tarptautinis jurginų veislių konkursas yra vienas reikšmingiausių Europoje: kasmet čia dalyvauja svarbiausi selekcininkai iš Europos ir Amerikos, o išrinktos veislės netrunka išpopuliarėti visame pasaulyje, – įspūdžiais dalijasi ką tik iš ...
Plačiau
2018 09 26
10-tajame BGCI kongrese – dėmesys gamtai mieste
Pasauliniai skaičiavimai rodo, kad 2050 m. beveik ¾ gyventojų gyvens miestuose. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių neturės galimybės būti natūralioje gamtinėje aplinkoje. Spartus biologinės įvairovės nykimas visame pasaulyje liudija, kad privalome rasti naujų vietų, kuriose augalai  ir gyvūnai ...
Plačiau
2018 09 16
Nuaidėjo Lietuvos šimtmečiui skirta Aleksoto šventė
Kad moka linksmintis ir didžiuotis savo kraštu, aleksotiškiai įrodė jau ne kartą – kasmetinėje linksmoje Aleksoto šventėje. Tačiau šiemetinė, aštuonioliktoji Aleksoto šventė, buvo ypatinga: skirta Lietuvos šimtmečiui paminėti. Aleksoto bendruomenės centro, Aleksoto seniūnijos ir VDU Botanikos sodo organizuotame renginyje ...
Plačiau