VDU Botanikos sodas

19
spalio

Nešildomame šiltnamyje uogas sunokino dvivarpė efedra

VDU Botanikos sodo oranžerijoje šviesiai oranžinėmis uogomis pasipuošė dvivarpė efedra (Ephedra distachya). Šis augalas – 1 m aukščio gausiai išsišakojęs krūmokšnis su šliaužiančiu šakniastiebiu. Stiebeliai melsvai žali, vagoti. Vyriškieji strobilai išbarsto žiedadulkes liepą, o rugpjūtį jau sunokina raudonus vaisius. Uogos valgomos, yra saldokos. Sakoma, kad galima valgyti žalias, virti uogienes, dėti į užpiltines. Liaudies medicinoje šios rūšies žolė buvo vartojama gydant reumatizmą, o vietiniai gyventojai kramtė kaip tabaką, gamintas efedrino ekstraktas.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Žydėjo 2015 m., bet nederėjo. 2016 m. žydėjo ir užaugino pirmąsias uogas, o 2017 m. gausiai žydėjo ir gausiai dera. Uogos šviesiai oranžinės, turi dvi sėklas, saldaus skonio. Labai panašios į avietes.

Efedra (Ephedra) priklauso monotipinei efedrinių šeimai, gentyje – apie 40 rūšių (Rusijoje – apie 10). Auga sausringose pasaulio vietose (stepėse, dykumose)  Vidurinėje Azijoje, prie Viduržemio jūros, Artimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Anduose.  Su velvičija (Welwitschia) priklauso pereinamajai grupei tarp plikasėklių ir gaubtasėklių augalų. Stiebas ir šakelės briaunoti, nariuoti. Lapai redukuoti, žvyniški. Mikrostrobilai (vyriškieji kankorėžiai) ir megastrobilai (moteriškieji kankorėžiai) susitelkę varputėmis. Vaisius – kaulavaisis.

Efedrų genties augalai turi alkaloido efedrino, kuris liaudies medicinoje naudojamas kaip vaistas nuo šienligės, peršalimo, tonizuoja nervų sistemą, širdį, kraujagysles, gydo bronchų astmą. Manoma, kad iš efedros gamintas senovės arijų svaigusis gėrimas soma.

VDU Botanikos sode auga ir asiūklinė efedra (Ephedra equisetina) – dvinamis krūmokšnis, užaugantis iki 1–1,5 m aukščio. Stiebeliai nariuoti, lapai priešiniai, smulkučiai, redukuoti iki smulkių 2–3 mm ilgio žvynelių, todėl šakelė atrodo kaip belapė, melsvo atspalvio. Sėkla su raudonu sultingu apvalkalu. Šviesamėgė, viena atspariausių šalčiui.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Jos aukštis šiuo metu 3 m aukščio. Žydi, bet nedera.

Kitos aktualijos

2018 12 11
Biblijos augalų ir atogrąžų drugelių paroda
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode pajuskite artėjančių švenčių dvasią.  Kviečiame registruoti draugų, giminių, kolegų grupes ir sužinoti įdomių faktų apie Biblijoje minimus augalus ir atogrąžų drugelius! Registracija tel. 8 663 55859. Pasiūlymas galioja gruodžio mėnesį.  
Plačiau
2018 12 06
Advento akcentas – Biblijos augalų paroda VDU Botanikos sode
 Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas) duris atvėrė adventinio laikotarpio tradicija tapusi  Biblijos augalų paroda. Jos lankytojus Bažnyčios ir Botanikos sodo atstovai ne tik supažindino su Šv. Rašte minimais augalais, bet ir kvietė šiuos ...
Plačiau
2018 12 05
Aukštosios Fredos dvaro erdvės atgimsta naujam gyvenimui
Paminklinis objektas – Aukštosios Fredos dvaras, kurio teritorijoje įsikūręs beveik 100 metų skaičiuojantis VDU Botanikos sodas – netrukus lankytojams atvers puošniausią savo erdvę – restauruotą rotondą. XVIII a. pradėta formuoti Aukštosios Fredos dvaro sodyba yra raiškus ir vertingas klasicizmo ...
Plačiau
2018 12 05
Dendrologė dr. Asta Malakauskienė: „Puošti namus dirbtinėmis eglėmis nėra gamtos saugojimas“
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas kviečia papuošti savo namus Botanikos sodo medelyne augintais tradiciniais ir netradiciniais įvairiaspalviais šv. Kalėdų medeliais. Po švenčių šias specialiai užaugintas eglutes bus galima dar kartą naudingai panaudoti. „VDU Botanikos sodas siūlo įsigyti žalias, mėlynas, ...
Plačiau