VDU Botanikos sodas

04
sausio

Naujos lietuviškos jurginų veislės – oficialiame tarptautiniame registre

Dekoratyvūs, margaspalviai, didžiuliais įvairių formų žiedynais žavintys jurginai jau kuris laikas Lietuvoje išgyvena tikrą populiarumo renesansą. Didžiulę jurginų kolekciją sukaupusiame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode eksponuojamos ne tik išskirtinės, iš viso pasaulio surinktos veislės, puoselėjami Lietuvos selekcininkų perliukai, bet ir pateikiamos naujausios, per pastaruosius kelerius metus pačiame sode sukurtos veislės. Tarp jų – šešios naujos veislės, oficialiai paskelbtos mokslinėje spaudoje ir vėliau įtrauktos į tarptautinį jurginų veislių registrą: ‘Meška Slapukė’, ‘Tumė’, ‘Dalelytė’, ‘Giedrės Kasos’, ‘Orija’ ir ‘Fredos Lapė‘. Visi šie jurginai išvesti VDU Kauno botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovo dr. Arūno Balsevičiaus, 2011-2014 m. laikotarpiu. Selekcijos darbai pradėti Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stotyje Marijampolėje, vėliau persikėlė į VDU Kauno botanikos sodą.

 

Pagal tarptautinio kultivuojamų augalų nomenklatūros kodekso reikalavimus, naujas jurginų veisles registruoja Karališkoji sodininkystės draugija (The Royal Horticultural Society). Naujai oficialiai užregistruotoms veislėms išduodami tarptautinės registracijos sertifikatai ir veislės įtraukiamos į tarptautinį jurginų registrą (The International Dahlia Register). Šis registras sukurtas 1969 metais. 2017 metais pasirodys 26-asis šio registro priedas, į kurį bus įtrauktos bei aprašytos ir naujosios lietuviškos jurginų veislės.

 

„Pavadinimų suteikimą veislėms ir jų registraciją reglamentuoja Tarptautinis kultivuojamų augalų nomenklatūros kodeksas. Pagal jį, veislė turi būti paskelbta, o tuomet jau užregistruojama – kiekvienai kultūrai yra numatyti atskiri registracijos centrai, – apie procedūras pasakoja A. Balsevičius, pabrėždamas, kad Lietuvos selekcininkai iki šiol menkai paisė tarptautinių veislių reglamentavimo procedūrų, todėl tinkamai užregistruotų jurginų veislių neturime – kaip ir neturime oficialaus valstybinio veislių registro.

 

Dėmesys – dekoratyvumui ir pritaikomumui

„Jurginų pritaikymą galima būtų skirstyti į tris pagrindines sritis: pavienių augalų ar vienodų jų grupių auginimas, žiedai skynimui ir jurginų naudojimas mišriuose gėlynuose.

„Būtent pastarųjų jurginų – ažūriškų, su kitomis gėlėmis derančių ir gėlynams formuoti tinkamų – labiausiai pasigendu, – pasakoja A. Balsevičius, primindamas, kad kuriant naujas veisles didžiausias selekcininkų dėmesys tenka naujoms spalvinėms kombinacijoms ir gėlių morfologijai. – Atrinkdamas tolimesnei selekcijai augalus, žiūriu, kad jų žiedai atitiktų jurginų grupių kriterijus (iš viso skiriama 14 jurginų grupių). Aktualus žiedkočio tvirtumas – kad žiedai nebūtų nulinkę; įvertinamos spalvų kombinacijos, žydėjimo gausumas ir dekoratyvumas. Kiekvienas selekcininkas turi savo braižą, sakyčiau, kad man kuriant naujas veisles labai aktualus jų pritaikomumas gėlynuose“.

Net penkios iš šešių naujai sukurtų ir oficialiai įregistruotų veislių nurodomos kaip tinkamos mišrių gėlynų formavimui: tai ir 9 grupės pusiau kaktusiniai jurginai ‘Tumė’ bei ‘Meška Slapukė’, ir 10 grupės jurginas raudonai violetiniu žiedu ‘Dalelytė’, iki metro aukščio išaugantis 11 grupės raudonžiedis jurginas ‘Giedrės Kasos’, ir 5 grupės jurginas ‘Fredos Lapė‘.

 

Paklaustas, kodėl selekcijos darbui pasirinko būtent jurginus, A. Balsevičius sako, kad aistra šioms gėlėms užsikrėtė kaupdamas jų kolekciją (vienu metu sudariusią per 1 000 veislių). „Nors tinkamai pasodintus jurginus prižiūrėti nėra sunku, vis dėlto sakyčiau, kad jurginas – tokia kultūra, kurios negalima pernelyg mylėti: nors ligoms jurginai gan atsparūs, tačiau iškasti ir per žiemą saugomi kerai neretai supūva ar perdžiūva, todėl juos reikia kruopščiai saugoti, kiekvienos veislės turėti ne mažiau šešis kerus”.

 

Pašnekovas pastebi, kad nors Lietuvoje jurginas pastaraisiais metais tampa vis populiaresnis, tačiau vis dėlto meile jurginams mus gerokai lenkia latviai. „Kaimyninėje šalyje juos galima vadinti kone nacionaline gėle – jurginais ne tik masiškai užsiima pavieniai latvių entuziastai, bet ir steigiami specializuoti jurginų ūkiai, juos puoselėja valstybiniai botanikos sodai,” – pasakoja A. Balsevičius, pridurdamas, kad jurginus pamėgusios ir kitos šalys – nuo Ukrainos, Vokietijos, Olandijos, iki JAV, kuriose jurginų mylėtojai aktyviai buriasi į klubus bei draugijas.

 

Šešios naujos tarptautiniame registre oficialiai įregistruotos lietuviškos veislės:

 

Dahlia ‘Meška Slapukė’, 2011, A. Balsevičius (LT) – 9 grupės, pusiau kaktusinis jurginas, užaugantis iki 85 cm aukščio, žydintis 11 cm skersmens violetiškai raudonais žiedynais, kurie prieš išsiskleisdami būna tarsi „pasislėpę“ tarp lapų – iš čia ir veislės pavadinimas.

 

Dahlia ‘Tumė’, 2011, A. Balsevičius (LT) – 9 grupės, pusiau kaktusinis jurginas, užaugantis iki 60 cm aukščio, žydintis 10 cm skersmens tamsiai rožiniais žiedynais, tinkamas mišrių gėlynų formavimui.

 

Dahlia ‘Dalelytė’, 2014, A. Balsevičius (LT) – 10 grupės, kuriai priskiriami visi kiti jurginai, nepatenkantys į jokią grupę, jurginas, užaugantis iki 35 cm aukščio, žydintis violetiškai raudonais 9 cm skersmens žiedynais, tinkamas mišrių gėlynų formavimui.

 

Dahlia ‘Giedrės Kasos’, 2014, A. Balsevičius (LT) – 11 grupės, skeltažiedis jurginas, užaugantis iki 100 cm aukščio, žydintis ryškiai raudonais 13 cm skersmens žiedynais, ypač tinkamas dideliems mišriems gėlynams.

 

Dahlia ‘Orija’, 2014, A. Balsevičius (LT) – 5 grupės, dekoratyvinis jurginas, užaugantis iki 70 cm aukščio, žydintis margais violetiniais su baltais pakraščiais 11 cm skersmens žiedynais, tinkamas jurginų grupių gėlynams ir žiedams skinti.

 

Dahlia ‘Fredos Lapė‘, 2014, A. Balsevičius (LT) – 5 grupės, dekoratyvinis jurginas, užaugantis iki 80 cm aukščio, žydintis rudai oranžiniais 8 cm skersmens žiedynais, tinkamas gėlynams ir žiedams skinti.

 

Kitos aktualijos

2017 11 14
Siekia užtikrinti kokybiškos veiklos tęstinumą
Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacijos (LUBSA) nariai rinkosi 20 metų jubiliejų švenčiančiame Šiaulių universiteto Botanikos sode. Čia aptartos botanikos sodų aktualijos nuo veislių registravimo problematikos iki elektroninės rinkodaros klausimų.  Posėdyje didelis dėmesys skirtas Lietuvos botanikos sodų, kaip mokslo, švietimo ...
Plačiau
2017 10 19
Nešildomame šiltnamyje uogas sunokino dvivarpė efedra
VDU Botanikos sodo oranžerijoje šviesiai oranžinėmis uogomis pasipuošė dvivarpė efedra (Ephedra distachya). Šis augalas – 1 m aukščio gausiai išsišakojęs krūmokšnis su šliaužiančiu šakniastiebiu. Stiebeliai melsvai žali, vagoti. Vyriškieji strobilai išbarsto žiedadulkes liepą, o rugpjūtį jau sunokina raudonus vaisius. ...
Plačiau
2017 10 19
Priminė istorinio palikimo svarbą
VDU Botanikos sodą aplankė tarpsritinis projektas „Strindbergas Lietuvos dvarams“. Aukštosios Fredos dvaro sodyboje buvo apjungiamos kelios meno ir kultūros sritys – kultūros paveldo istoriją atskleidžianti teminė ekskursija „Dvarai XIX a. pabaigoje: Aukštosios Fredos dvaro sodyba“, eksponuojamos fotofiksacijos, į dvaro ...
Plačiau
2017 10 03
VDU Botanikos sode plasnoja vikrūs įvairiaspalviai atogrąžų drugiai
VDU Botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6) atidaroma atogrąžų drugelių paroda. Nuo spalio 6 d. iki pat Naujųjų metų lankytojai galės grožėtis Afrikos, Azijos, Centrinės ir Pietų Amerikos, Meksikos drugių skraidymu, stebėti jų maitinimosi ypatumus, o jei pasiseks ...
Plačiau