VDU Botanikos sodas

28
liepos

Išskirtinę šilauogių kolekciją jau spalvina sodrių spalvų uogos

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode jau ima nokti šilauogės. Nors jų sulaukta gerokai vėliau nei įprasta, gausiai uogomis apkibusios šakelės žada gerą derlių. 

„Šiemet uogų derlius stipriai vėluoja, kai kurių veislių – net apie dvi savaites. Tokia jau šių metų pavasario ir pirmosios vasaros pusės įtaka. Tačiau uogų derlius bus geras, nes šilauogė yra pakankamai atspari pavasario šalnoms, kurios dažnai nušaldo kitų sodo augalų žiedus Lietuvoje“,  – sakė VDU Botanikos sodo Pomologijos kolekcijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė.

Ankstyvųjų uogų VDU Botanikos sode paprastai sulaukiama pirmąjį liepos dešimtadienį. Anksčiausiai sunoksta lietuviškos veislės ‘Danutė’ ir ‘Freda’ bei siauralapės šilauogės, po 5–7 d. pradeda spalvintis uogos ant aukštaūgės šilauogės veislių krūmų ‘Duke’, ‘Earliblue’, ‘Chanticleer’. Vėlyvosios veislės ‘Aurora’, ‘Liberty’, ‘Lateblue’ uogas nokina rugsėjo ar net spalio mėnesiais, mūsų klimato sąlygomis jos pilnai taip ir nesunoksta.

Užauga net iki 3 cm skersmens

Dalį išskirtinės šilauogių kolekcijos veislių Botanikos sodas gavo tiesiai iš JAV Oregono Korvalio augalų genetinės medžiagos saugyklos (National Clonal Germplasm Repository). Tai, anot dr. L. Česonienės, užtikrina veislių autentiškumą. VDU Botanikos sodo šilauogių kolekcijoje auga ir pačios pirmosios JAV išvestos veislės, ir naujausios veislės. „Galime palyginti, kokį ilgą atrankos kelią praėjo šis augalas. Tai labai akivaizdu, lyginant laukines kolekcijoje auginamas rūšis, kurių uogos smulkios ir primena mūsų miškuose augančias mėlynes, ir iki 3 cm uogas nokinančias naujas veisles“, – dr. L.Česonienė.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad VDU Botanikos sodas yra pirmųjų lietuviškų šilauogių veislių selekcijos vieta: tik čia šios veislės gali būti dauginamos, nes Valstybinė augalininkystės tarnyba yra suteikusi teisinę apsaugą iki 2042 m.

Pasižymi vertingų savybių gausa 

Šilauogių uogos sukaupia išskirtines biologiškai aktyvias medžiagas, jos yra išsamiai ištirtos, nustatytas ir jų poveikis žmogaus organizmui. Todėl šilauogės yra vertinamos ne tik dėl skonio, bet ir įvairių gydomųjų savybių. Uogos sukaupia daug antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių junginių: antocianinų, polifenolių, flavonoidų. Jie saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, lėtina senėjimo procesus. Šilauogių uogose yra pterostilbeno, kuris gelbsti tada, kai cholesterolio negalima sumažinti, naudojant vaistus. Šilauogėse randama nemažai pektinų – medžiagų šalinančių radionuklidus. Bendras cukraus, organinių rūgščių, rauginių ir aromatinių medžiagų kompleksas gerina apetitą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina žarnyno darbą. Šilauogės saugo nuo šlapimo takų uždegimų ir mažina jų infekcijų riziką. Šilauogių uogos sukaupia nemažai cukraus, tačiau bendrame cukrų kiekyje vyrauja monosacharidai – fruktozė ir gliukozė. Sacharozė sudaro mažiau negu 10 proc. nuo bendro cukraus kiekio, todėl šilauogių uogos yra labai vertingas dietinis maistas, tinkantis sergantiems cukralige.

Daugiausia  suvartojama šviežių uogų, nes jas galima transportuoti ir gana ilgai laikyti net kambario temperatūroje. Vis labiau šilauogėmis domisi ir farmacijos pramonė. Žiemai galima šias uogas šaldyti, trinti su cukrumi, smulkesnes – džiovinti.

Kitos aktualijos

2018 06 12
Didžiausiame Lietuvos rožyne vienu metu sužydo visos rožės
VDU Botanikos sode puoselėjamas didžiausias Lietuvos rožynas dėl karščių šiemet sužydo neįtikėtinai anksti. Kaip sako rožyno kuratorė Dovilė Rylienė, paprastai rožių žydėjimas prasideda birželio gale: „Pirmosios skleidžiasi senovinės rožės, Rosa rugosa hibridai ir kiti erškėčiai, šiek tiek vėliau sužydi modernūs hibridai. ...
Plačiau
2018 06 10
Dendrologai jubiliejiniame seminare dalijosi žiniomis, patirtimi ir nuotykiais
Dendrologai, prisimindami sumedėjusių augalų kolekcijų kūrimo istoriją ir žmones, kurie dėl augalų introdukcijos padarė daugiau nei įmanoma, paminėjo VDU Botanikos sodo 95 metų jubiliejų. Saulėtą birželio 7-ąją VDU Botanikos sode vyko seminaras dendrologine tematika, skirtas šio sodo 95 metų ...
Plačiau
2018 06 07
Tikrąją vasaros pradžią sode skelbia pražydę tulpmedžiai
VDU Botanikos sode Kaune tulpes primenančius didžiulius geltonus žiedus į saulę kelia kiek anksčiau nei įprastai pražydę gelsvažiedžiai tulpmedžiai. Vienais seniausių žiedinių augalų pasaulyje laikomi medžiai paprastai žydi apie 3-4 savaites, todėl kviečiame nepraleisti progos ir pasigrožėti šiuo neeiliniu ...
Plačiau
2018 05 30
Bijūnų žydėjimas 2018
Itin karšta gegužė ne tik gerokai paankstino, bet ir paspartino bijūnų žydėjimą: Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune neįprastai anksti ir praktiškai vienu metu sužydo tiek ankstyviausios, tiek vidutinio ankstyvumo, tiek ir vėlesnės bijūnų veislės. Todėl Botanikos sodas ragina ...
Plačiau