Prof. habil. dr. Sergej Olenin
Pirmoje XIX amžiaus pusėje susiformavęs biogeografijos mokslas užfiksavo Žemės biotos pasiskirstymo istorines ribas, nusistovėjusias mūsų planetoje per milijonus evoliucijos metų. Prieš tūkstantį metų prasidėjo žmogaus veiklos sukeltas globalus biologinių rūšių „maišymasis“. Mūsų laikais planetos veidas keičiasi vis spartėjančiu greičiu dėl smarkiai padidėjusio žmonių mobilumo, globalios prekybos, klimato pokyčių.
Kaip kiniškas krabas galėjo patekti į Kuršių marias, o į medūzą panašus šukuotis – iš Šiaurės Amerikos priekrančių į Juodąją ir Baltijos jūras? Tokie klausimai domina mokslininkus, tiriančius biologines invazijas – žmogaus sukeltus sąmoningus ar atsitiktinius rūšių pernešimus už jų natūralių istorinių arealų ribų. Svetimžemės rūšys, neturėdamos naujoje aplinkoje priešų ir parazitų, gali sparčiai plisti, daryti ekonominę ar ekologinę žalą arba kenkti žmonių sveikatai. Europos Sąjungos finansuoto tarptautinio mokslinio projekto DAISIE tyrėjai nustatė, kad Europoje yra apie 11 tūkstančių introdukuotų svetimžemių rūšių, iš jų apie tūkstantį – Europos jūrose.
Kiekvienas svetimos rūšies įsiveržimas į naują ekosistemą yra „eksperimentas“ su gamta, nesvarbu, ar jis buvo planuotas, ar įvyko atsitiktinai. Tokie reiškiniai jau seniai pateko į fundamentinio mokslo akiratį. Čarlzas Darvinas 1834 m. pastebėjo: „mes galime tik įsivaizduoti, kokią sumaištį gali sukelti kiekvieno naujo padaro įsiveržimas į šalį, kol vietiniai gyventojai prisitaikys prie ateivio sugebėjimų ir galios“.
Biologinių invazijų problema yra tarpdalykinė, apimanti ne tik biologinius – ekologinius, bet ir techninius, ekonominius bei juridinius aspektus. Susidomėjimas ja auga ne vien dėl akademinių, bet ir dėl praktinių priežasčių, t.y. keliamų rimtų ekologinių bei ekonominių padarinių.
Seminarą tiesiogiai galite stebėti live.tvdu.lt/zaliasisaleksotas
MALONIAI KVIEČIAME – RENGINYS NEMOKAMAS
Daugiau informacijos rasite www.zaliasisaleksotas.lt
